Kviečia padėti atskleisti klasicizmo ženklus

Lietuvos muziejų asociacijos projektas „Lietuvos muziejų kelias“ šiemet kvies visuomenę pažinti klasicizmo epochos paveldą mūsų šalyje – nuo dvarų ir sakralinės architektūros iki miestų planų, drabužių ir paveikslų. Šiuo metu aktyviai formuojama 2026 metų renginių programa, todėl ne tik muziejai, bet ir kitos organizacijos kviečiami prisidėti siūlant veiklas.

Lietuvoje gausu klasicizmo ženklų

Klasicizmas – tai ne tik meno ar architektūros stilius, bet ir viena ryškiausių Europos kultūros kalbų, palikusių žymų pėdsaką ir Lietuvoje.

Vilniaus universiteto profesorė, meno ir bažnyčios istorikė, diplomatė dr. Irena Vaišvilaitė pažymi, kad klasicizmas yra kultūrinė ir meninė laikysena, kilusi iš siekio gyventi pagal Antikos idealus: harmoniją, proporciją, racionalumą ir tvarką. Ši apibrėžtis leidžia klasicizmą matyti plačiau – ne vien kaip fasadų simetriją ar kolonų ritmą, bet ir kaip pasaulėžiūrą, susijusią su Apšvietos epocha, visuomenės reformavimo idėjomis, tvarkos ir saiko samprata.

Europoje klasicizmo suklestėjimą sustiprino XVIII amžiaus archeologiniai atradimai Romoje, Pompėjoje ir Herkulanume, kuomet Antikos pasaulis atsivėrė nebe kaip legenda, o kaip konkretus, tyrinėjamas ir interpretuojamas paveldas. Šios idėjos greitai pasklido po Europą per architektūros traktatus, graviūras, menininkų kūrybą ir studijų keliones. Lietuvoje jos taip pat rado derlingą dirvą.

Pasak dr. I. Vaišvilaitės, čia klasicizmas glaudžiai susietas su Apšvietos epochos siekiais ir buvo suvokiamas kaip tvarkos, racionalumo, visuomenės reformavimo bei naujos santvarkos išraiška.

Lietuvoje klasicizmo plėtrai itin svarbūs buvo Romoje ir kituose Europos meno centruose susiformavę kūrėjai – Pranciškus Smuglevičius, Martynas Knakfusas, Laurynas Gucevičius, taip pat mūsų krašte dirbę iš užsienio atvykę architektai.

Vieno įspūdingiausių klasicizmo architektūros pavyzdžių Lietuvoje – Paežerių dvaro ansamblio – projekto autorius buvo ankstyvojo ir brandaus klasicizmo atstovas architektas M. Knakfusas.

Talentingų menininkų veikla lėmė, kad klasicizmo stilius Lietuvoje įgijo savitą, vietos tradicijomis papildytą veidą, kuriam būdinga aiški geometrinė struktūra, santūrus dekoras, orderių dermė, portikai, proporcingumas ir architektūrinė ramybė. Tačiau ne mažiau svarbūs ir interjerai – subtilūs, elegantiški, kupini harmonijos.

„Didelė dalis Lietuvos klasicizmo paveldo yra susijusi su dvarais. Dvarų architektūra, tiek mūrinė, tiek medinė, tapo pagrindine klasicizmo raiškos erdve. Mediniai klasicistiniai dvarai darė įtakos ir laisvųjų, pasiturinčiųjų valstiečių sodyboms, tačiau skirtumai matomi platesnėse socialinėse funkcijose, reprezentacinėse erdvėse. Daug dvarų patyrė sudėtingą likimą: buvo nuniokoti, pernaudoti ar apleisti, ypač sovietmečiu.

Šiandien dalis jų restauruojami, pritaikomi kultūrinei veiklai, tačiau paveldo pristatymo kokybė labai skiriasi“, – teigia dr. I. Vaišvilaitė.

Pasak jos, klasicizmo pėdsakų gausu ir vaizduojamojoje dailėje – bažnyčiose, muziejuose, privačiose meno kolekcijose galima rasti klasicistinių paveikslų, graviūrų, kūrinių graikų ir Romos mitologijos siužetais, Antikos tematikos dekoracijų.

P. Smuglevičiaus darbai ir jų kartotiniai buvo plačiai paplitę, o Antikos archeologinių radinių reprodukcijos tapo madingu dvarų interjerų elementu. Klasicizmas čia reiškė siekį susikurti harmoningą, estetiškai tvarkingą gyvenamąją aplinką.

Mokslininkė pabrėžia, kad klasicizmas Lietuvoje buvo ilgalaikis reiškinys, jis tęsėsi iki istorizmo pradžios, susipindamas su romantizmo nuotaikomis: dirbtiniais griuvėsiais dvarų parkuose, sentimentaliomis erdvėmis, antikinėmis, bet jau emocingesnėmis formomis. Net ir vėlesniais laikotarpiais, pavyzdžiui, carinėje Rusijos imperijoje ar sovietmečiu, klasicizmo formos buvo perinterpretuojamos ir naudojamos kaip ideologinis, oficialus stilius. Tai paveldas, kuris pasakoja ne tik apie estetiką, bet ir apie Lietuvos kultūrinį ryšį su Europa.

Projektas, sujungiantis paveldo saugotojus

„Lietuvos muziejų kelio“ programos ciklu „Gimtoji Europa“ ankstesnių metų renginiais visuomenei jau buvo pristatyti gotikos, renesanso ir baroko kultūrų ženklai Lietuvoje.

Šalies muziejų susivienijimas dėl bendros misijos leidžia plačiau atskleisti ir parodyti kultūros paveldo gausą bei svarbą Lietuvoje, taip pat Vakarų Europos kultūros ženklus mūsų istorijoje.

Šiemetinė programa susieta su minimais Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus metais, todėl 2026-ųjų „Lietuvos muziejų kelio“ programa prasidės Žemaitijoje, Žemaičių muziejuje „Alka“.

Lietuvos muziejų asociacija kviečia prie programos prisidėti ne tik muziejus, bet ir kitas organizacijas, privačius asmenis, veikiančius klasicizmo laikotarpio ar su juo susijusiuose objektuose – dvaruose, bažnyčiose, vienuolynuose, istoriniuose visuomeniniuose statiniuose ir kitose paveldo vietose.

Ilgametė „Lietuvos muziejų kelio“ patirtis rodo, kad būtent partnerystės ir bendradarbiavimas leidžia sukurti lankytojams įdomiausias patirtis – nuo ekskursijų ir edukacijų iki paskaitų, parodų, kūrybinių iniciatyvų ir bendruomeninių renginių.

„Lietuvos muziejų kelio“ renginiai vyks 2026 m. balandžio 16 d. – rugsėjo 27 d. regioniniu principu visoje šalyje, o programos baigiamasis renginys tradiciškai sutaps su Pasauline turizmo diena.

Organizatoriai kviečia muziejus ir visus susidomėjusius siūlyti renginius, ekskursijas, edukacijas, paskaitas, parodas ir kitas veiklas, kurios atskleistų klasicizmo ženklus Lietuvoje ir padėtų sukurti stiprią, įvairią bei patrauklią 2026 metų „Lietuvos muziejų kelio“ programos „Europos ženklai Lietuvoje: Klasicizmas“ renginių programą.

Daugiau informacijos yra muziejukelias.lt ir https://museums.lt/siulykite-veiklas-2026-metu-lietuvos-muzieju-keliui/.

Lietuvos muziejų asociacijos inf.