Ar tikrai seniau žiemos būdavo šaltesnės?

„Seniau tai žiemos būdavo… Tvoros nuo šalčio pyškėdavo…“, – taip dažnai girdime vyresniųjų pasakojimus. Tačiau ar iš tiesų žiemos anuomet buvo gerokai šaltesnės, ar mes tiesiog geriau prisimename pačias ekstremaliausias dienas – didžiausius šalčius, karščius ar liūtis?

Jeigu ir jums smalsu, kokie orai buvo „prie Smetonos“, verta atsigręžti į skaičius. Išlikę tarpukario – 1926–1938 metų – meteorologiniai duomenys leidžia pažvelgti į Vilkaviškio apskrities orų realybę be nostalgijos prieskonio. Teisybės dėlei reikia priminti, kad 1926 metais Lietuvos prezidentas buvo Kazys Grinius.

Iš kur duomenys?

Orai nematuoja patys savęs. Jau 1919 metais Šikšnių dvaro savininko Liudviko Gromadskio iniciatyva dvare pradėjo veikti meteorologijos stotis – formaliai pirmoji tarpukario Lietuvos teritorijoje. Galime pagrįstai pasidžiaugti, kad pirmoji privati meteorologijos stotis veikė būtent mūsų krašte.

Visus reikalingus prietaisus dvaro savininkas įsigijo Vokietijoje – tuo metu dauguma sudėtingos technikos keliavo būtent iš ten. Nors stotis pradėjo veikti dar anksčiau, sistemingas meteorologinių rodiklių fiksavimas prasidėjo 1923 metų rudenį, kai Lietuvoje įsikūrė Centralinė meteorologijos stotis (nuo 1926 m. – Meteorologijos biuras).

Šikšnių meteorologijos stoties koordinatės: 54°40´ š. pl. ir 22°49´ r. ilg. Vietą šiandien dar galime rasti, tačiau pačios stoties, deja, jau seniai nebėra.

Ką rodo žiemos skaičiai?

Pažvelkime į sausio mėnesį.

1926–1938 metų laikotarpiu pirmosios sausio dekados (10 dienų) vidutinė oro temperatūra siekė -3,6 °C, antrosios – -4 °C, trečiosios – -4,2 °C. Mėnesio vidurkis – 4 laipsniai šalčio.

1938 metais didžiausias sausio šaltis siekė -19,7 °C (sausio 4 d.). Įdomu ir tai, kad pirmosios dekados vidurkis tais metais buvo net -8,7 °C – gerokai šaltesnis nei daugiametis.

O gal vasaris būdavo šaltesnis? Tik nežymiai. 1926–1938 m. pirmosios ir antrosios vasario dekadų vidurkiai buvo -4,4 °C, trečiosios – -3,7 °C. Mėnesio vidutinė temperatūra – -4,2 °C. Tačiau 1938 metų vasaris išsiskyrė – jo vidutinė temperatūra siekė vos -0,6 °C, tad mėnuo buvo gana šiltas.

Kovas jau žengia į pavasarį. Daugiametė vidutinė mėnesio temperatūra siekė 0,2 °C, tik pirmoji dekada dar buvo su minusu – -1,7 °C. 1938-ųjų kovas buvo išskirtinai šiltas – mėnesio vidurkis pakilo iki 4,6 °C, ir visos dekados buvo aukščiau 0.

Lapkritis tarpukariu buvo pliusinės temperatūros mėnesis.

Gruodis, kaip ir šiais laikais, galėjo būti labai permainingas. 1938 metų pirmąją dekadą buvo net 3,2 °C šilumos, tačiau antrąją atšalo iki -8,6 °C, o trečiąją – iki -9 °C. Visą 1926–1938 m. laikotarpį vidutinė gruodžio mėnesio temperatūra siekė -2,8 °C (atskirų dekadų vidurkiai: -1, -3,4 ir -3,8 °C).

Buvo kitaip nei dabar?

Skaičiai rodo, kad tarpukario žiemos nebuvo vien tik nežmoniškai šaltos. Taip, pasitaikydavo stiprių šalčių, tačiau mėnesių vidurkiai dažnai labai panašūs į tuos, kuriuos matome ir šiandien. Galbūt tiesiog žmogaus atmintis linkusi išsaugoti kraštutinumus – tą dieną, kai tvoros pyškėjo, ir pamiršti visas kitas, paprastas, vidutines žiemos dienas.

Istorija skaičiais primena: ne viskas, kas seniau buvę, iš tiesų buvo kitaip.

Elena ČEPAITĖ