Toma BIRŠTONĖ
Tai, kas vasarą buvo tik mintis žemėlapyje, šiandien jau paliesta piligrimų pėdų. Vilkaviškio kraštas žengia į „Camino Lituano“ kelią – įvyko du bandomieji žygiai, atskleidę, kaip galėtų atrodyti naujoji atkarpa.
Pirminis maršrutas pakito
Iniciatyva suformuoti piligriminio kelio „Camino Lituano“ atšaką per Suvalkiją gimė gižietei Onutei Maksvytienei. Dar vasarą moteris pristatė savo sumanymą rajono bendruomenėms, seniūnijoms ir paprašė jų pagalbos sudarant būsimą maršrutą. Tuomet buvo manoma, kad atkarpa prasidėtų Kudirkos Naumiestyje, vėliau driektųsi per Alvitą, Vilkaviškį, Gižus, Keturvalakius ir Degučius, toliau vestų pro Budavonės mišką, Bartninkus, Jono Basanavičiaus gimtinę ir galiausiai pasiektų Kalvariją.
Vis dėlto laikui bėgant maršrutas šiek tiek pakito – išryškėjo naujos kryptys. Į O. Maksvytienę kreipęsis Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas Marius Vilemaitis pasiūlė, kad „Camino Lituano“ kelias driektųsi ir per Kybartų kraštą, turtingą istorinio ir kultūrinio paveldo. Į šį siūlymą buvo atsižvelgta.
„Kelias tikrai neatves prie kiekvieno kryžiaus, bažnyčios ar koplyčios. Tačiau jei jis padės žmogui nurimti, susitvarkyti su savo mintimis ir sustabdyti skaudžių sprendimų akimirką… Juk daugelis į „Camino“ leidžiasi būtent tam – pabūti su savimi. Tada toks kelias tampa ypatingas“, – sakė O. Maksvytienė.
Nakvynės vietų reikėtų daugiau
Rudenį įvykę du bandomieji žygiai leido įvertinti būsimo „Camino“ maršruto galimybes. Abu praėjo sklandžiai. Žygeivius visame kelyje lydėjo nuoširdus žmonių svetingumas – nuo šiltos arbatos puodelio ir naminių pyragų iki atviro, geranoriško sutikimo gyvenvietėse ir sakralinėse erdvėse. Kelionę praturtino ir turiningos pažintys: nuo miesto istorijos bei pasakojimų apie dvasinį pasipriešinimą sovietmečiu iki bendrystės prie tradicinės šaulių košės.
„Visi pasakojimai apie suvalkiečių taupumą po žygių liko praeityje – tai be galo vaišingas kraštas, palikęs puikų įspūdį organizatoriams“, – džiaugėsi O. Maksvytienė.
Nors šiuo metu numatoma, kad galimos nakvynės vietos galėtų būti Gižuose ir Kybartuose, pasak O. Maksvytienės, būtų naudinga, jeigu ateityje jų atsirastų ir daugiau – nebūtinai tuose pačiuose taškuose. Paprastai nakvynės planuojamos maždaug kas 25 kilometrus, tačiau ne visi keliautojai turi galimybių ar fizinių jėgų tokį atstumą įveikti per dieną.
Planuojant maršrutą tenka įvertinti ir praktinius dalykus. Po ilgos dienos kelyje būtinas ne tik stogas virš galvos, bet ir galimybė nusiprausti. Kybartų bendruomenės namuose, kur apsistota per bandomąjį žygį, nėra dušo, tad ilgainiui tai galėtų tapti trūkumu. Vis dėlto mieste esama ir kitų nakvynės galimybių, pavyzdžiui, svečių namai. Tik, aišku, už kambarį ten jau reikėtų susimokėti.
Jeigu planuojamas maršrutas bus patvirtintas, Gudkaimio kaimo bendruomenė pasirengusi priimti piligrimus. Bendruomenės pirmininkas Ramūnas Žemaitis teigė, kad sustojimo vieta galėtų būti bendruomenės namai, kur jau sudarytos tinkamos sąlygos nakvynei, o prireikus būtų pasirūpinta ir papildomomis sulankstomomis lovomis ar pripučiamais čiužiniais.
Sprendimai dar laukia
Iniciatyva juda į priekį, tačiau darbų dar netrūksta. Vis dar ieškoma geriausio sprendimo, kaip kelias drieksis nuo Alvito iki Vilkaviškio, o pavasarį planuojama leistis į trečią bandomąjį žygį, kuris ves Bartninkų krašto link. Tuo pat metu prie bendro maršruto planavimo turės prisijungti ir Šakių rajono bei Kalvarijos savivaldybės.
Jei organizatoriai tars galutinį žodį, kad „Camino Lituano“ maršrutas galės driektis per Suvalkiją, suplanuotas atkarpas reikės aprašyti oficialioje svetainėjė caminolituano.com, taip pat pasirūpinti specialiu maršruto ženklinimu ir apgalvoti tolesnius žingsnius, kad kelias būtų patogus, aiškus ir patrauklus kiekvienam piligrimui.
„Padaryta daug, bet nemažai dar ir laukia“, – sakė O. Maksvytienė.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.