Kliaujamės moterų darbu, kurio neskaičiuojame

Šiandien, lapkričio 25-ąją, minime Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną, kuri yra ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos diena. Ta proga spausdiname mūsų kraštietės, VšĮ „Ribologija“ savanorės Ritos VYŠNIAUSKAITĖS straipsnį.

Nemokamas darbas namuose įvardijamas kaip viena iš lyčių nelygybės apraiškų. Europos lyčių lygybės institutas nemokamą darbą įvardija kaip darbą, kai gaminamos prekės ir teikiamos paslaugos, bet už tai negaunama tiesioginio atlygio.

Į šią kategoriją patenka buities darbai ir rūpinimasis vaikais namuose, artimųjų slauga, vaikų nemokyklinio užimtumo bei šeimos laisvalaikio planavimas. Visi šie darbai yra ypač svarbūs sėkmingam visuomenės vystymuisi ir išlikimui, tačiau jie ne tik kad nelaikomi tikru užimtumu, kuriam įprastai būtų taikomos darbo teisės nuostatos, sukuriama vertė neįtraukiama skaičiuojant šalių bendrąjį vidaus produktą (BVP), tačiau dažnai vis dar lieka apskritai nepastebėti.

Raminta (vardas pakeistas) 2023 m. Lygių galimybių plėtros centro išleistame „Feministiniame gide“ dalijasi savo istorija: „Gyvendama užsienyje jau lapkritį imdavau užrašinėti kalėdinius atvirukus ir pakuoti dovanas, kurias po to siųsdavau į Lietuvą. Ne visada dėl to, kad taip norėčiau, dažnai tiesiog siekdama pateisinti kitų lūkesčius. Būna, paskambina mama ir sako: „Ar gali šiandien susisiekti su teta, jos gimtadienis, labai apsidžiaugs“, „Gal užsuk pas dėdę, kai būsi Kėdainiuose, jam bus labai malonu.“ Spėkite, ar kas nors prašo mano brolio skambučiais pradžiuginti pagyvenusius giminaičius? Ar daug kam jis siunčia kalėdines dovanas ir atvirukus? Broliui užtenka pasakyti, kad tokiems niekams neturi laiko. Tiesa, situacija pasikeitė jam susiradus partnerę. Dabar ir aš, ir kiti šeimos nariai per šventes gauname dailiai supakuotas dovanėles ir dailyraščiu užrašytus atvirukus. Pasiguodus draugei, ji paprotino: „Nesistebėk, moterys tiesiog yra socialiai nuovokesnės.“

Remiantis Lietuvos moterų lobistinės organizacijos 2024 m. atlikto tyrimo duomenimis, 69 proc. apklaustųjų sutinka, kad moterims tenka didžiausias neatlyginamų darbų krūvis. Jungtinės Karalystės nacionalinio statistikos biuro 2016 m. duomenimis, moterys atlieka 60 proc. daugiau nemokamo darbo negu vyrai. Tai sudaro nuo 3 iki 6 valandų papildomos veiklos kasdien moterims ir nuo 0.5 iki 2 valandų vyrams. Gajus argumentas, kad situacija pasiskirstant darbus šeimose gerėja, tačiau tai individualūs pavyzdžiai, o bendra situacija visuomenėse kinta mažai: turtingesnėse šeimose, kurios gali sau leisti susimokėti už, pavyzdžiui, namų tvarkymą ir dalinę vaikų bei suaugusiųjų priežiūrą, atliekamo neapmokamo darbo santykis tarp vyrų ir moterų išlieka toks pat. Be to, vyrai linkę rinktis, kurie darbai jiems labiau priimtinesni, retai imasi daugiau emocinių pastangų reikalaujančio darbo, susijusio su pagyvenusių šeimos narių slauga ir priežiūra.

Kuo daugiau papildomų neapmokamų darbų moterys atlieka, tuo mažiau laiko joms lieka darbui, už kurį gauna atlyginimą, kilimui karjeros laiptais, asmeniniam tobulėjimui. Taip joms užkertamas kelias į finansinę nepriklausomybę, galimybę gyventi visapusišką socialinį gyvenimą.

Kuo anksčiau gyvenime atsiranda nemokamo darbo krūvis, tuo gilesni jo padariniai vėlesniais gyvenimo etapais. Yra visuomenių, kuriose jau ankstyvame amžiuje mergaitėms tenka prisiimti dalį namų ruošos darbų ir mažesniųjų brolių ir / ar sesių priežiūros. Dėl to nukenčia mokslo rezultatai, kurie tampa stipriai sumažėjusios galimybės rasti gerai apmokamą darbą ateityje priežastimi.

Prisiimdamos didelę dalį nemokamo darbo, moterys dažnai dirba ne visą darbo dieną arba yra priverstos apskritai nedirbti, dėl ko jos mažiau uždirba, praranda galimybę sukaupti reikalingą darbo stažą. Ilguoju laikotarpiu tai reiškia dar didesnę lyčių atskirtį, mažesnę pensiją bei skurdo riziką sulaukus pensinio amžiaus. Darbdaviams taip pat labiau naudinga priimti į darbą žmones, kurie neturi šeimos priežiūros darbų, todėl moterys jau darbo pokalbiuose dažnai sulaukia klausimų apie šeiminę situaciją ir ateities šeimos klausimais planus.

Nemokamo darbo nepripažinimas kelia riziką moterims patirti smurtą artimoje aplinkoje. Dirbdamos sumažintą valandų skaičių apmokamo darbo, jos pirmiausia tampa finansiškai labiau priklausomos nuo savo partnerių, kurie uždirba pagrindinę šeimos pajamų dalį. Kai darbai namuose nepripažįstami kaip darbas, yra nematomi, moterys, kurios juos atlieka, gali būti nuvertinamos, negerbiamos. Jei moterims reikia derinti apmokamą ir neapmokamą darbą, tikėtina, kad namuose atliekamiems darbams lieka mažiau laiko. Moteris, „netinkamai“ atliekanti stereotipų padiktuotas namų šeimininkės, žmonos ar mamos pareigas, tampa pretekstu smurtui artimoje aplinkoje. Nuo partnerių finansiškai priklausomoms moterims yra labai sunku palikti namus, net jei patiria smurtą, o namuose esant slaugomų ir / ar negalią turinčių šeimos narių, ištrūkti iš smurtinės aplinkos tampa žymiai sunkiau.

Kitas svarbus aspektas nemokamo darbo kontekste – moterų sveikata. Nemokamo darbo krūvis neretai priverčia moteris palikti savo sveikatą antrame plane.

Nuolatinis pervargimas tampa sutrikusios fizinės sveikatos priežastimi, nes pasirūpinti savimi ir kokybiškai pailsėti dažnai nelieka laiko. Įsisenėjusios sveikatos problemos tampa rimtų ligų, kurias gydyti užtrunka ilgiau ir reikalauja daugiau ir ilgalaikių pastangų, priežastimi. Taip užsisuka užburtas ratas, iš kurio sunku išeiti. Stipriai kenčia ir emocinė sveikata: neapmokamo darbo sukeltas stresas kelia daug nerimo, ypač kai tenka derinti apmokamą ir neapmokamą darbą. Dirbančioms moterims dažniau diagnozuojama depresija ar nerimo sutrikimai, kurie gali būti siejami su dvigubu emociniu krūviu. Net ir nedirbdamos fiziškai, moterys patiria didelį emocinį krūvį, kuris daro tiesioginę įtaką jų emocinei gerovei. Tą patį patvirtina ir 72 proc. anksčiau minėto Lietuvos moterų lobistinės organizacijos tyrimo dalyvių, pripažindami, kad ilgas neapmokamo darbo laikotarpis sukelia nuovargį, stresą ir net depresiją.

Natūraliai kyla klausimas, kodėl moterys prisiima sau papildomų darbų krūvį. Lygių galimybių plėtros centro „Feministiniame gide“ randame keletą skirtingų atsakymų į šį klausimą. Moterų patirtys atskleidžia, kad šalies kultūra ir visuomenė, kuri siekia kontroliuoti, kiek vaikų ir kada moterys turėtų susilaukti, tikisi jų iš vienų ir smerkia pasirinkimą mamomis tapti kitoms (moterys su negalia vis dar dažnai atkalbinėjamos nuo motinystės), kelia realybės neatitinkančius lūkesčius, o praktinės pagalbos dažnai stinga.

Ta pati visuomenė atsakinga ir už tvarkingumo kaip vertybės puoselėjimą – daug mergaičių nuo mažumės mokomos ne tik apie tvarkingumo, bet ir nuolankumo, švelnumo, pasiaukojimo svarbą jų, kaip moterų, vertei pamatuoti. Specialybės, kurios apima slaugos ar rūpinimosi kitais veiklas ir kurioms tenka papildomas emocinis krūvis, taip pat dažnai traktuojamos kaip moteriškos, todėl jas vyrai renkasi kur kas rečiau negu moterys.

Moterų situacijai pagerinti Lietuvos moterų lobistinė organizacija išskiria tris sritis, kuriose reikalingi pokyčiai.

● Institucinis lygmuo: būtina plėsti priežiūros paslaugų, tokių kaip vaikų darželiai bei slaugos centrai, tinklą, kuris būtų prieinamas nestandartinėmis darbo valandomis, kad būtų galima kuo lanksčiau tomis paslaugomis naudotis. Labai svarbu, kad kiekvienai šeimai, besirūpinančiai sergančiais ar negalią turinčiais asmenimis, būtų teikiama individualius tos šeimos poreikius atitinkanti pagalba. Tokios paslaugos turėtų būti teikiamos ne tik valstybiniu, bet ir regioniniu lygmeniu savivaldybėse.

● Visuomenės požiūris: privalu laužyti nusistovėjusius stereotipus, kad priežiūros darbai yra moterų atsakomybė, ir skatinti, kad vyrai lygiavertiškai į juos įsitrauktų, o moterims būtų sudaryta galimybė lanksčiai derinti apmokamą darbą ir veiklas po jo.

● Ekonominė aplinka: sistemiškai didinti valstybinių priežiūros paslaugų finansavimą, kad jis pakankamai motyvuotų vyrus ir moteris lygiai dalintis būtinus rūpinimosi šeima darbus.