Septyneri metai nuo atidarymo: kaip MO muziejus pakeitė Vilnių ir Lietuvą?

2018-ųjų spalį sostinėje duris atvėręs MO muziejus šiandien yra lankomiausia meno erdvė Lietuvoje. Tačiau pastarosiomis savaitėmis garsiai diskutuojant apie kultūros vaidmenį visuomenėje, tampa akivaizdu: jos poveikis pastato sienomis neapsiriboja.  Moderniam statiniui Pylimo gatvėje dar tik kylant, jo sumanytojai bei įkūrėjai Viktoras ir Danguolė Butkai kalbėjo apie tai, kad geriausi pasaulio muziejai yra neformalios edukacijos vietos, o šiandien MO šią viziją jau išpildo: veiklą išplėtė į švietimo, emocinės sveikatos sritis.

„Jau ne vienerius metus stebime mus labai džiuginantį pastovumą: kasmet muziejuje apsilanko 140-150 tūkst. lankytojų, iš kurių tik maždaug kas penktas yra tikras meno mylėtojas. Didžioji dalis mūsų svečių ieško čia turiningo laisvalaikio, įkvėpimo, prasmės.

Būtent to ir siekiame: norime tapti vieta, kuri skatina pokytį ir daro poveikį. Renkamės visuomenei aktualias temas, kurios traukia itin įvairius žmones, nes tikime, kad muziejus gali paskatinti reflektuoti savo nuostatas, praplėsti akiratį“, – teigia MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė.

Muziejaus bendruomenė neapsiriboja parodomis, bet ir aktyviai vysto tarpinstitucinio bendradarbiavimo potencialą tose srityse, kuriose menas gali padėti visuomenei augti.

„Jautriausios ir tuo pačiu kultūrai imliausios sritys yra švietimas bei psichikos sveikata. Šiandien mūsų komanda tiesiogiai dirba su moksleiviais keliolikos savivaldybių mokyklose, taip pat apmokome pedagogus: padedame jiems rasti būdus labiau įtraukti vaikus, skatinti kūrybinį ir kritinį mąstymą.

Kita sritis, kurioje menas gali labai daug, yra psichikos sveikata. Dėmesio jai poreikis ypatingai išryškėjo pasaulinės pandemijos metu, tad jau nuo 2020-ųjų dirbame kartu su savivaldybėmis bei Sveikatos apsaugos ministerija, užtikrindami meno prieinamumą jautrioms visuomenės grupėms“, – sako M. Ivanauskienė.

Muziejaus komanda kultūros integracijai į kasdienį visuomenės gyvenimą ieško įvairių formų. Pavyzdžiui, į MO mezgimo renginį susirinko virš 300 mezgėjų iš visos Lietuvos: tokia bendrystė leidžia skleisti meno žinią bei kurti tradicijas ir už Vilniaus ribų.

„Pastebime, kad itin sparčiai auga šeimų auditorija: menas ir kultūra tampa vis prieinamesni vaikams, jaunimui. Tai – ypatingai svarbus laimėjimas, nes jo pažinimas nuo mažens leidžia ugdyti kūrybingesnes, atviresnes, atsparesnes asmenybes“, – teigia MO muziejaus vadovė.

Parodas lanko statybininkai

MO muziejų stačiusios vienos iš didžiausių Lietuvoje statybų bendrovės „Naresta“ įkūrėjas Arūnas Šlenys teigia, kad natūralus komandos susidomėjimas paskatino išlaikyti ilgalaikį santykį su muziejumi.

„Jau statybų metu V. Butkaus požiūris, jo daryti investiciniai pasirinkimai rodė, kad mūsų vertybės visiškai sutampa, tad tas ryšys buvo natūralus. Tačiau muziejų remiame, prie jo veiklos prisidedame iki šiol ir todėl, kad matome, jog mūsų komandai tai – labai svarbu. Pastebiu, kaip naujai prie mūsų prisijungę specialistai, apsilankę MO muziejuje, iš tiesų patiki, kad mūsų profesija – statybos – irgi yra kūryba. Žodis „menas“ dalį visuomenės gali gąsdinti, tačiau toks menas, kuris yra aktualus ir gyvas, įkvepia ir skatina mąstyti plačiau“, – sako A. Šlenys.

„Naresta“ įkūrėjas pastebi ir profesinę kolegų ligą: apsilankę muziejuje, jie atidžiai apžiūri apdailos sprendimus, smulkias architektūrines detales.

„Laimei, kaskart vieni kitus nuraminame: pastatas kokybiškas, po septynerių metų vis dar atrodo tarsi naujas. Tai – ypatingai geros architektų komandos ir V. Butkaus požiūrio nuopelnas“, – sako A. Šlenys.

Statybų eksperto vertinimu, MO muziejaus sėkmę užtikrino jo atvirumas: pasauliui, idėjoms, žmonėms.

„Jau projektas, jo architektūriniai sprendimai rodė, kad ši erdvė nori būti gyva ir pilna žmonių. Iš lauko prieinama kavinė, atviri įspūdingi laiptai, aplinka – visa tai sukūrė erdvę mieste, kurioje norisi būti, ir puikiai atspindėjo originalią muziejaus sumanytojų idėją.

Tai, jog turinys atitinka formą, yra geras pavyzdys, kaip visuomenei vertingi statiniai mieste gali atgaivinti visą kvartalą“, – teigia A. Šlenys.