Suskaičiavę temperatūros vidurkius, kritulių kiekį ir suvedę kitus parametrus, meteorologai palygino prabėgusią vasarą su ankstesnėmis. Jų išvada: jei palygintume visas vasaras nuo 1961-ųjų, pastaroji būtų medianinė, tai yra pačiame viduryje.
Lietuvos hidrometeorologijos centro duomenims, šių metų vasara pasižymėjo vėsesniais už daugiametį vidurkį orais ir tapo vėsiausia vasara nuo 2017 m. Tarp visų vasarų nuo 1961 m. šiemetinė užėmė 33-ią vietą, o tai reiškia, jog ji tapo medianine vasara.
Kitaip nei šių metų pavasaris, praėjusi vasara nepasižymėjo dideliais vidutinės oro temperatūros nuokrypiais. Birželis buvo puse laipsnio vėsesnis už vidutinę šio mėnesio temperatūrą, o liepa – tiek pat šiltesnė. Tik rugpjūtis truputį labiau nukrypo nuo vidurkio (1,2 °C vėsesnis).
Šią vasarą buvo išmatuotas tik 1 aukščiausios paros oro temperatūros rekordas liepos 3 d. Praėjusi vasara tapo ir pirma vasara nuo 2017 m., kai nebuvo fiksuotas nė vienas kaitros atvejis (reiškinys fiksuojamas, kai oro temperatūra 3 dienas iš eilės viršija 30 °C), o dienų su aukščiausia daugiau nei 30 °C oro temperatūra pasitaikė tik 6 – mažiausiai nuo pat 2009 m. Vėsesnę už vidurkį vasarą indikuoja ir tai, jog šią vasarą buvo fiksuota tik 1 tropinė naktis ir tik 1 vietoje – liepos 22 d. Nidoje, kai minimali paros oro temperatūra nenukrito žemiau 20,2 °C. Tai mažiausias tropinių naktų skaičius nuo 2008 m.
2025 m. vasaros sezono kritulių kiekis Lietuvoje vidutiniškai siekė 275,6 mm, o tai yra 20 proc. daugiau už vidurkį (229 mm). Nors šių metų vasara buvo išties lietinga, tačiau ji 1,7 mm kritulių nusileido 1978 m. vasarai. Birželis buvo drėgnesnis už daugiametį vidurkį, o rugpjūtis – sausesnis. Drėgnumu ypač išsiskyrė liepa (iškrito net 168 proc. šio mėnesio kritulių normos), kuri buvo 3-ia drėgniausia nuo 1961 m. Visą vasarą bent dalyje Lietuvos teritorijos (daugiausia šalies rytuose) buvo fiksuojamas gan retas (Lietuvoje vidutiniškai fiksuojamas kas 10-us metus) stichinis meteorologinis reiškinys – „ilgas lietingas laikotarpis“, kuris indikuoja ypač ilgai trunkantį perteklinio drėkinimo laikotarpį.
Šių metų vasaros sezonas pasižymėjo mažesne už vidutinę saulės spindėjimo trukme. Lietuvoje vidutiniškai saulės spindėjimo trukmė siekė 688 val., o tai yra 16 proc. mažiau nei daugiametė norma (818 val.).
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos inf.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.