Išvalų krūvą gyventojai pavertė sąvartynu

Andrius GRYGELAITIS

Jau kurį laiką prie įvažiavimo į Pilviškių seniūnijoje esantį Paežerių kaimą riogso didžiulė medžių šakų ir įvairių žaliųjų atliekų krūva. Pastaruoju metu ji tik didėja, nes gyventojai pamėgo iš savo namų čia vežti ir mesti šiukšles.

Niekas netvarko

Į redakciją paskambinęs Paežerių kaimo gyventojas Juozapas Česnavičius pasakojo, kad prie pat kaimo riboženklio nemaža krūva „išdygo“ šių metų pradžioje, kuomet buvo išvalytas netoliese esantis melioracijos griovys. Jis stebėjosi, kad nors darbai jau seniai baigti, išvežti susikaupusių atliekų niekas neskuba. Priešingai, aplinkiniai gyventojai patys iš savo namų čia ėmė gabenti įvairias šiukšles, tad jų kiekis kone kasdien didėja.

„Kur tik kreipiausi, niekas nepadeda. Kai vėjas papučia gyvenamųjų namų kryptimi, nemalonus kvapas užtvindo visą kaimą“, – pasipiktinimo neslėpė J. Česnavičius.

Garbingo amžiaus senjoras dėl susidariusios padėties labiausiai kaltino Pilviškių seniūnijos atstovus, kurie, jo nuomone, jau seniai turėjo visa tai sutvarkyti. Visgi pradėjus domėtis situacija paaiškėjo, kad seniūnija čia niekuo dėta. Pasirodo, šioje vietoje UAB „Medinita“ atliko melioracijos objekto tvarkymo darbus ir būtent ji įsipareigojo viską sutvarkyti.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistai dėl šios situacijos ne kartą kreipėsi į rangovus, tačiau pastarieji iki šiol į prašymus išvežti šiukšles nereaguodavo. Pagrindinis jų motyvas – dar nepasibaigęs įgyvendinamo melioracijos darbų projekto terminas, tad ir skubėti nėra kur. Visgi kai situacija susidomėjo spaudos atstovai, rangovai pažadėjo išvalų krūvą išvežti dar šią savaitę. Jie taip pat prisiėmė atsakomybę sutvarkyti ir vietos gyventojų šalimais išmestas atliekas.

Ūkininkų garbės reikalas

Tas pats J. Česnavičius iškėlė ir dar vieną problemą. Vyras skundėsi kaimo pakraštyje prie ūkininkų laukų esančiomis niekieno nepjaunamomis pakelėmis. Anot jo, žolės ir krūmynai jau netrukus praaugs Paežerių kaimo riboženklį, tad jo nebus matyti. Be to, senjoro teigimu, nenaikinamos piktžolės teršia kitų ūkininkų laukus, aplinkinių gyventojų daržus.

Situaciją komentavusi Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Galinaitienė pripažino, kad problema išties opi, tačiau nėra galimybių teisiškai ją išspręsti.

Anot jos, anksčiau skyriaus specialistai nuolat ragindavo ūkininkus nusipjauti pakeles prie savo pasėlių, tačiau pasikeitus Aplinkos ministerijos požiūriui daugiau to nebedaro.

„Lietuvoje jau yra keletas žemdirbių, kurie nusišienavę prie savo valdų esančias pakeles vėliau sulaukė aplinkosaugininkų priekaištų, kad taip pasielgę sutrikdė perinčių paukščių ar pievoje gyvenančių vabalų ekosistemą. Iš tikrųjų mes nuolat akcentuojame, jog kiekvienam ūkininkui turėtų būti garbės reikalas nusišienauti ir sutvarkyti tokias pakeles. Visgi priversti jų to padaryti negalime. Teisiškai jos niekam nepriklauso. Dažniausiai kelininkai nušienauja tik maždaug metro pločio juostą, o likusi dalis paliekama likimo valiai. Seniūnijos neturi tam lėšų, o ūkininkų valdų ribos paprastai baigiasi sulig dirbamos žemės sklypo kraštu. Aišku, tvarkingi ūkininkai niekieno neprašomi reguliariai šienauja pakeles, tą daryti ragina ir kaimynus, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie piktybiškai elgiasi priešingai, skundžiasi ir laukia, kol kas nors kitas už juos tai padarys“, – paaiškino V. Galinaitienė.

Anot jos, su panašiomis problemomis susiduriama visoje šalyje, tad kol nebus priimtų įstatymų, įpareigojančių ūkininkus arba kelininkus nupjauti pakeles, tol situacija ir nepasikeis.