Vilkaviškiečius džiugino per kliūtis šuoliuojantys žirgai

Andrius GRYGELAITIS

Gražia tradicija tampančios Vilkaviškio žirgų konkūrų varžybos šiemet vėl sukvietė būrį raitelių iš visos Lietuvos.

Pramogos visiems

Senajame Vilkaviškio hipodrome, šalia sporto centro esančioje futbolo aikštėje, vykusi šventė iš įvairių šalies kampelių šiemet sukvietė 55 raitelius. Maždaug dvi dešimtys iš jų atstovavo mūsų rajono klubams – „Uosijos žirgams“ ir „Kašmyrui“.

Renginyje per kliūtis šuoliavo 43 žirgai. Kai kurie iš jų tai darė ne po vieną kartą, mat iš viso buvo paskelbti 89 startai. Tiesa, įprastai varžybose, siekiant nenuvarginti žirgų, jų pasirodymų skaičius yra ribojamas. Taip buvo ir šįkart.

Įvairaus amžiaus raiteliai kovojo dėl 5 skirtingų taurių bei rėmėjų prizų, o renginį vainikavo žirgų šuolio į aukštį varžybos. Geriausiai pasirodę dalyviai sulaukė ir piniginių paskatų. Bendras prizinis fondas siekė tūkstantį eurų.

Pažiūrėti į per kliūtis šuoliuojančius žirgus ir juos valdančius raitelius susirinko gausus būrys vilkaviškiečių ir miesto svečių. Nors pagrindinį dėmesį žiūrovai koncentravo į varžybų vietą, tačiau netrūko ir kitų pramogų. Susirinkusieji galėjo pajodinėti poniu, pavažinėti arklio tempiama brička, o patys mažiausieji – pašokinėti ant pripučiamo batuto ar pasimėgauti putų šou.

Reikia raiteliams ir žiūrovams

Trečius metus iš eilės vykusią šventę organizavo „Uosijos žirgai“ ir jų vadovė Rasa Dragūnaitytė bei Vilkaviškio krašto ūkininkų sąjunga, kuriai vadovauja Arvydas Šlivinskas.

Pastarasis pasakojo, kad 2023 m. pirmą kartą po ilgo laiko sugrąžinęs konkūrus į Vilkaviškį nesitikėjo, jog šventė taps tradicinė.

„Tuo metu viską organizavome, siekdami pagerbti prieš keletą metų į amžinybę išėjusį buvusį Vilkaviškio krašto žirginio sporto entuziastą Bronių Slavinską. Jam buvau pažadėjęs, kad rajone atgaivinsiu žirgų sportą. Deja, Broniui esant gyvam nespėjau. Iš pradžių atrodė, kad tai bus vienkartinis renginys, tačiau pamatėme, kad jo reikia ne tik raiteliams, bet ir žiūrovams. Be to, rajone daugėja jaunų žirginio sporto entuziastų, kurie nori pasirodyti ir savo krašto publikai. Nors organizacinių rūpesčių netrūksta, tačiau jie labai greitai užsimiršta. Juk įsipjovę į pirštą peilį vis tiek imame į rankas. Čia tas pats“, – šyptelėjo A. Šlivinskas.

Jis neabejojo, kad panašaus pobūdžio šventė vyks ir kitais metais.

Populiarėjantis sportas

Gausiai į žirginio sporto šventę susirinkusiems dalyviams bei žiūrovams sveikinimo žodžius tarė rajono meras Algirdas Neiberka bei A. Šlivinskas. Žmonių dėmesį stengėsi prikaustyti profesionali varžybų komentatorė ir teisėja, marijampolietė Daiva Leonavičiūtė. Jos pasakotos istorijos, įdomūs ir negirdėti faktai tiek apie žirgus, tiek apie raitelius sulaukė begalės šventėje apsilankiusių žmonių komplimentų.

Pati D. Leonavičiūtė džiaugėsi, kad žirgų sportas sparčiai populiarėja visoje Lietuvoje. Anot jos, tai lemia ir gerėjanti tautiečių finansinė padėtis.

„Tai – nepigus sportas. Vien žirgo išlaikymas kas mėnesį kainuoja mažiausiai 300 eurų. O kur dar kone kas savaitgalį vykstančių varžybų starto mokesčiai, kelionės, nakvynės vietos ir kiti panašūs niuansai? Be to, augant sportininkų meistriškumui būtina nuolat keisti ir žirgus. Jie kainuoja po ne vieną tūkstantį eurų“, – pabrėžė D. Leonavičiūtė.

Tiesa, ji pripažino, kad tie, kurie pamilsta žirgus, gyventi be jų jau negali. Taip atsitiko ir pačiai marijampolietei. Žirginiu sportu ji užsiiminėja maždaug 40 metų, o varžybose teisėjauja jau tris dešimtmečius.

„Vaistų nuo šios ligos nėra. Atsimenu, kad pati ja susirgau apsilankiusi viename žirgų konkūrų renginyje. Tuo metu dar buvau per jauna lankyti treniruotes, nes tai daryti buvo leidžiama tik nuo 14 metų, tad teko keletą metų palaukti, kol gavau leidimą. Dabar viskas jau kitaip – amžiaus cenzo nėra. Sėsti ant žirgų leidžiama net patiems mažiausiems. Jiems specialiai organizuojamos ponių varžybos“, – pasakojo pašnekovė.

Tarp geriausiųjų – vilkaviškietės

Šių metų žirgų sporto šventę iškilmingai pradėjo kartu su patyrusiais raiteliais varžęsi patys jauniausi dalyviai, kurie kovojo dėl Vilkaviškio komunalinio ūkio taurės. Ją įteikė šios įstaigos vadovas Valentinas Gražulis. Daugumai raitelių tai apskritai buvo pirmosios varžybos, todėl kai kurių iš jų žirgus po kliūčių trasą dar vedžiojo treneriai.

Šioje rungtyje tarp nugalėtojų pateko dvi kraštietės: pirmąją vietą užėmė „Kašmyro“ žirgyno atstovė Smiltė Kovalčikaitė, o antroje liko „Uosijos žirgų“ įkūrėja R. Dragūnaitytė. Jos vadovaujamo žirgyno atstovių netrūko ir tarp kitų rungčių prizininkų.

Jojimo prekių parduotuvės „Trott“ taurės varžybose antrąją vieną užėmė Laima Grudzinskaitė, Vilkaviškio mero taurės varžybose pirmose dviejose pozicijose finišavo Augustė Kneizevičūtė ir Milena Dragūnaitytė, o tarp Vilkaviškio krašto ūkininkų sąjungos taurės dalyvių minėtoji A. Kneizevičiūtė liko trečioje vietoje.

Dalyviai buvo vertinami ne tik už greitį bei tikslumą įveikiant kliūtis, bet ir už raitelio išvaizdą, žirgo paklusnumą ir pan. Kaip sakė vyriausioji varžybų teisėja D. Leonavičiūtė, Lietuvoje vykstančiose varžybose dažniausiai vadovaujamasi Tarptautinės žirginio sporto federacijos taisyklėmis, kurios aprašytos maždaug 400 puslapių leidinyje.

Organizatoriai džiaugėsi, kad šių metų varžybos pavyko puikiai. Nors pasitaikė situacijų, kad raiteliai krito nuo žirgų, tačiau skaudžių traumų jiems pavyko išvengti. Nutiko ir dar vienas nuotykis – vieno dalyvio žirgas trumpam buvo ištrūkęs į miestą, tačiau jis greitai buvo sugautas ir tęsė savo pasirodymą jau ne Vilkaviškio gatvėse, o varžybų vietoje.