Dangyra APANAVIČIENĖ
Ne kartą ir ne du „Santakoje“ rašėme apie gėdingus atvejus, kai iš viešųjų miesto erdvių, kapinių, privačių valdų pavagiamos gėlės, dekoratyviniai augalai. Nors pastaruoju metu tokių vagysčių, reikia pripažinti, sumažėję, tačiau, jokia paslaptis, jų vis dar pasitaiko.
Pavogta „karalienė“
Neseniai viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie nugvelbtą pelargoniją, augusią vazone prie pat klinikos „Medicinos namai“ Maironio gatvėje. Gėlė, kaip apibūdino į feisbuką parašiusi vilkaviškietė – „tikra raudonų žiedų karalienė“, džiugino ne tik šios gydymo įstaigos pacientų, bet ir visų pro šalį ėjusių žmonių akis. Tačiau vieną dieną „karalienė“ ėmė ir pradingo.
„Ne, ne jaunimo tai darbas – jie dabar labiau į telefonus žiūri. […] Tikėtina, tai mūsų garbios, didesnės patirties turinčios moterėlės – štai kur tikrosios veiksmo herojės! […] Kam pirkti gėlę, kai gali „pasiskolinti“ visam laikui“, – feisbuko paskyroje „Kas vyksta Vilkaviškyje“ rašė moteris.
Įrašo autorė stebėjosi, kad sovietmetis dar neišėjęs iš kai kurių žmonių galvų, kai viskas buvo grobiama ir nešama į namus. Moteris šmaikštavo, ar tik nereikės ateityje miestą puošti plastikinėmis gėlėmis, kurių nebus taip gaila, jeigu jas kas ir pavogs. Baigdama vilkaviškietė ilgapirščius įspėjo: „Nuo šiol vazonas stebimas. Neužkibkit!“
Po įrašu feisbuke netruko atsirasti komentarų. Viena šeima skundėsi, jog vagys nunešė prie jų namų augusią gražią didelę raudoną begoniją, o iš vazono išrovė levandų krūmelį. Kiti sakė jaučiantys svetimą gėdą dėl tokių piktavalių, tarp kurių, spėjo, gali būti ne tik moterų, bet ir vyrų senjorų, kurie taip pat „gražina“ miestą raudami iš gatvėse stovinčių vazonų žydinčias gėles. Tokiems gėlių „mylėtojams“ žmonės linkėjo atpildo: „kad jiems pirŝtai supūliuotų“, kad „be leidimo „pasiskolintas“ daiktas neilgai tarnautų“ ir kt.
Iš Radastų gatvės dingo radastos
Kiek anksčiau į redakciją paskambino prelatas Vytautas Gustaitis, gyvenantis Radastų gatvėje. Daugiau nei prieš metus jis subūrė kaimynų susitikimą (apie tai rašėme ir „Santakoje“), per kurį visi draugiškai sutarė prie savo gatvės pasodinti radastų.
Kaip tarė, taip padarė: į dangų dabar čia stiebiasi gražūs, nors dar visai nedideli radastų krūmeliai. Tačiau vieną rytą atsikėlę gyventojai pamatė juos praretintus – vietoj keleto krūmelių buvo likusios tik duobės ir didelės pėdos.
– Nesmagiai pasijutau tą rytą. Juk ne sau, o dėl visų sodinome tuos augalus, papuošėme Radastų gatvę, o sykiu – ir miestą. Na, kažkam, matyt, labai patiko ir tiko tie krūmeliai – išsirovė. Ką dabar padarysi? – su nusivylimo gaidele balse kalbėjo prelatas.
„Pasiskolina“ gėlių ir nuo tiltų
Su panašiais atvejais susiduriame ir mes, redakcijos darbuotojai, kiekvieną pavasarį organizuojantys akciją „Gėlės – mūsų miestui“, kai gyventojų, įstaigų, organizacijų dovanotomis gėlėmis gegužę, per Gatvės muzikos dieną, žydinčiais augalais apsodinami visi keturi Vilkaviškio miesto tiltai. Deja, dar nebuvo nė vienos vasaros, kad kažkas nuo kurio nors tilto „nepasiskolintų“ gėlių. Šiemet taip pat jau teko atsodinti keletą pelargonijų.
Visgi turime pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais tokių niekingų atvejų pasitaiko vis rečiau, o geranoriškų, grožį ir savo miestą mylinčių bei gėlių jam dovanojančių gyventojų kasmet prie mūsų prisijungia vis daugiau. Tuo labai džiaugiamės.
Taigi būkime visi pilietiški – palaikykime žmones, darančius gerus darbus, patys prisidėkime prie savo gyvenamosios ir darbo aplinkos puoselėjimo, gerbkime kitų pastangas ir savo vaikus auklėkime atsakingai elgtis su visos bendruomenės turtu, o pastebėję vandalizmo, vagysčių atvejų, nepraeikime pro šalį – sudrausminkime piktavalius arba nedelskime pranešti atsakingoms institucijoms.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.