Plintantys Sosnovskio barščiai Gižų seniūną varo į neviltį

Eglė MIČIULIENĖ

Magistraliniu keliu A7 važiuojant per Gižų seniūniją neįmanoma nepastebėti baltuojančių didžiulių Sosnovskio barščio žiedynų. Panašu, kad šie invaziniai augalai čia išplito dar smarkiau nei ankstesniais metais.

Svyra rankos

Su Gižų seniūnu Romu Kučiausku apie seniūnijoje vešančius Sosnovskio barščius kalbėjomės jau ne vieną kartą. Visgi ankstesniais metais seniūnijos vadovo balse dar buvo šiokia tokia optimizmo gaidelė – šiemet jos jau nebesigirdėjo.

„Jau praradau viltį su tais barščiais susitvarkyti. Situacija – tik blogyn, – pakalbintas atsiduso R. Kučiauskas. – Daugiausia Sosnovskio barščiai išplitę privačiose valdose, nedirbamoje žemėje, valstybinėje jų yra labai mažai. Kiek žinau, vienintelis ūkininkas Arūnas Maksvytis tvarkėsi savo jėgomis, jis nemažai ir sutvarkė. Bet visur kitur, kur šie augalai buvo užfiksuoti, jie tebeauga ir plinta tolyn. Tokių vietų – kelios dešimtys. Iš vienos pusės, ūkininkams jie netrukdo, iš kitos – su technika žmonės prie jų neprieina, o pjauti mechaniniu būdu bijo. Žmonės tikisi pagalbos iš Savivaldybės. Vienas ūkininkas neseniai klausė, ar yra kokia tokius darbus atliekanti firma. Jis prisidėtų lėšomis.“

R. Kučiauskas sakė, kad jau prieš keletą metų seniūnijų buvo paprašyta surinkti duomenis, kur yra Sosnovskio barščių augavietės. Gižų seniūnija šiuos duomenis surinkusi perdavė Savivaldybei, bet naudos iš to kol kas mažai.

Prižėlę kanalai

Įstatymas numato, kad invazinius augalus privalo naikinti žemės savininkas, bet baudos, anot R. Kučiausko, mažos.

Kita vertus, niekas nėra iki galo tikras, kam priklauso rūpintis pakanalėmis – valstybei ar ūkininkams. Mat nors laukai yra ūkininko, per juos besidriekiančių kanalų priežiūra lyg ir priskirta melioracijos tarnybai. O kanalai apžėlę ne tik krūmais, bet ir tais pačiais Sosnovskio barščiais.

Mūsų rajone Gižų seniūnija šių pavojingų augalų užpulta smarkiausiai. Ypač daug jų baltuoja Gižų Daržininkų ir Oranų kaimų teritorijose.

Sosnovskio barščiai lyg patręšti plinta per laukus tekančio Paikio upelio pakrantėse, pakanalėse, driekiasi šalia kelių Marijampolė–Vilkaviškis, Gižai–Balsupiai, keroja greta Marijampolės vandenvietės Paikių kaime.

„Aš pats nieko negaliu padaryti. Seniūnija turi du darbininkus. Jie nespecializuoti ir į tokias vietas jų siųsti tikrai negaliu. Pernai Savivaldybė barščiams naikinti buvo atsiuntusi kažkokią firmą, bet mes net nežinome, kuriose vietose ji dirbo“, – kalbėjo seniūnas.

Kova su vėjo malūnais

Pakalbinome porą Gižų seniūnijos ūkininkų. Klausėme, kaip jiems sekasi (ar nesiseka) tvarkytis su agresyviai plintančiais nuodingaisiais augalais.

Ūkininkas Algis Dirmeikis sakė, kad žemėje, kurią jis nuomojasi, Sosnovskio barščių tikrai yra.

„Palei dirbamą lauką apsitvarkau, bet toliau yra pelkė – ten neįmanoma prieiti. Prieš porą metų rankiniu purkštuvu ant tų barščių išpurškiau po kokius 300 litrų chemijos. Bet čia kaip kova su vėjo malūnais – sėklų į žemę prikritę ir kitais metais jų vėl pridygsta. O palei pelkę prateka upelis, šalia jo purkšti negalima, kaip ir prie melioracijos kanalų, kad neužterštum vandens. Kur įmanoma, su mulčeriu privažiavę nupjauname, bet kai kur niekaip neprivažiuosi. O rankiniu būdu kiek gali išnaikinti? Mažesnius plotus dar bandžiau su kastuvu kapoti, bet naudos iš to jokios“, – pasakojo A. Dirmeikis.

Kadangi nei po purškimų, nei po apkapojimo rankiniu būdu situacija kitąmet nepagerėjo, šiemet ūkininkas sakė jokių priemonių nesiėmęs. Jo nuomone, šia problema rūpintis reikėtų visiems kartu, kitaip – ir pavojinga, ir mažai naudos.

Gižietis pasakojo, kad kitame rajone gyvenantis jo pažįstamas neseniai pjaudamas Sosnovskio barščius taip apsidegino, kad pusė kūno nuėjo pūslėmis. „Žiūrėdamas į nuotraukas pagalvojau, kad jis karštą dieną dirbo su marškinėliais, šortais, todėl ir nusidegino odą. Pasirodo – ne, jis dirbo su ilgais drabužiais, darbiniu puskombinezoniu, bet nuodingų sulčių kažkaip pateko ant kūno“, – sakė A. Dirmeikis.

Gižų seniūnijos ūkininkas Arvydas Pakutka taip pat pritarė, kad vienintelis patikimas būdas įveikti šiuos augalus – purškimas chemikalais.

„Bet kanalo šlaitai yra saugoma zona, chemiją naudoti draudžiama. Tai ką daugiau padaryti? Pakele dar su technika pravažiuoji, o pakanalės pilnos krūmų ir medžių, šienapjove nenupjausi. Nežinau, kas gali užsiimti rankiniu būdu: pats buvau nusideginęs, rankos nupūslėjo – daugiau nerizikuosiu“, – kalbėjo A. Pakutka.

Fotografuos su dronu

Kova su Sosnovskio barščiais – iš tiesų sudėtinga. Skėtiniuose žiedynuose kiekvienas barštis kasmet subrandina dešimtis tūkstančių sėklų ir išbarsto jas maždaug 4 metrų spinduliu. Net iki 95 proc. sėklų išlieka daigios keletą metų.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vyr. specialistas ekologas Darius Bunikis priminė, kad invazinių žolynų augavietes purkšti reikėtų ne dabar, o anksti pavasarį, neduodant augalui sužydėti ir subrandinti sėklų.

Pernai Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija buvo išsikvietusi tokius darbus atliekančią UAB „Arboras“. Įmonė Gižuose naikino Sosnovskio barščius, chemikalais buvo nupurkštas 1, 5 km ilgio ruožas, iš viso – maždaug hektaro plotas. Tačiau tai turėtų būti ilgalaikė programa, nes vienkartinis augavietės nupurškimas naudos tikrai neduos.

„Savivaldybės darbuotojo paprašiau, kad su dronu padarytų Sosnovskio barščių apimtus Gižų seniūnijos plotus. Dabar tam tinkamas laikas, nes žydėdami jie puikiai matomi. Turėdami aiškų žemėlapį galėsime atrinkti konkrečius sklypus, bus paprasčiau į vietą nusiųsti specialistus. Tada bandysime šnekėtis su sklypų savininkais, prisidėsime patys ir kitą pavasarį vėl bandysime naikinti“, – sakė ekologas.

Svarbu išeities ieškoti kartu

Gižų seniūnas jau prieš porą metų siūlė daryti bendrą suėjimą. Anot R. Kučiausko, susitikę Savivaldybės administracijos, Gižų seniūnijos atstovai, ekologas ir ūkininkai turėtų kartu ieškoti išeities, nes pavieniui šio pavojingo augalo neįveiksi. Jei būtų pakviesti ir šiuos invazinius augalus naikinančios firmos atstovai, žmonės dar ir gautų patarimų, kaip, kada ir kokių patikimų priemonių reikėtų imtis.

Šiemet Aplinkos ministerija kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra vėl ragina savivaldybes, juridinius ir fizinius asmenis ruoštis dalyvauti metų pabaigoje prasidėsiančiame jungtiniame projekte „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“. Bendra finansavimo suma – 6 mln. eurų. Projektas bus vykdomas visoje Lietuvos teritorijoje. Nors kvietimas teikti paraiškas bus paskelbtas tik šių metų IV ketvirtį, visi norintieji dalyvauti kviečiami ruoštis iš anksto, kad suspėtų parengti paraiškos teikimui reikalingus dokumentus.

Tačiau, anot ekologo, konkurso sąlygos nėra labai palankios, tad ar dalyvauti tokiame konkurse, ar naikinimą finansuoti iš Savivaldybės lėšų, dar bus sprendžiama.