Klebonas pataria į ateitį žvelgti pozityviai

Andrius GRYGELAITIS

Praėjo 20 metų nuo tada, kai Bartninkų ir Alksninės parapijose tarnauti pradėjo kunigas Alvydas Dvareckas. Per šį laiką dvasininkas nuveikė išties nemažai darbų, tačiau jam pačiam didžiausią laimę teikia ne plika akimi matomi pokyčiai, o tai, kad jį supa gausus būrys tikinčiųjų.

Prabėgo labai greitai

Iš Marijampolės dekanato Sangrūdos parapijos kilusio kun. A. Dvarecko kelias link dvasinio pasaulio nebuvo tradicinis. Baigęs mokyklą Kalvarijos savivaldybėje jis iš pradžių įstojo į Vilniaus universitetą, kuriame studijavo fiziką. Po metų pirmakursis buvo pašauktas į sovietinę armiją, o iš jos grįžęs dar metus tęsė studijas. Visgi pamažu atėjo suvokimas, kad fizika nėra ta sritis, su kuria norėtų sieti visą likusį gyvenimą, tad 1988 m. A. Dvareckas įstojo į Kauno kunigų seminariją, kurią baigė 1993 m.

„Viskas ėjo link to natūraliai. Nors augau sovietiniais laikais, tačiau aplinka buvo net labiau krikščioniška nei dabar. Pusė mūsų klasės patarnaudavo šv. Mišiose, aš – taip pat. Bažnyčios būdavo pilnos žmonių. Mano šeima buvo tikinti. Ypač pamaldi buvo močiutė. Manęs niekas neįkalbinėjo tapti kunigu. Šis noras atėjo savaime. Matyt, taip turėjo būti. Niekada nesigailėjau pasirinkęs šį kelią“, – prisipažino kun. A. Dvareckas.

Kurį laiką Prienuose, Šakiuose ir Kudirkos Naumiestyje jis ėjo vikaro pareigas, o vėliau buvo paskirtas Marijampolės dekanato Daukšių parapijos klebonu. Tą laiką dvasininkas prisimena su dideliu malonumu. Pasak jo paties, Daukšių parapijoje buvo labai daug bažnyčiai palankių žmonių. Lygiai taip pat, kaip ir Bartninkų bei Alksninės parapijose, kurioms jis vadovauti pradėjo 2005 m. birželio 9 d.

„Pastarasis dvidešimtmetis puikiai parodė, kaip greitai bėga laikas. Mačiau, kaip vieni užaugo, kiti paseno. Gal tie kunigai, kurie dažnai keičia parapijas, to ir nejaučia, tačiau bent jau man tie du dešimtmečiai prabėgo tarsi akimirka“, – prisipažino pašnekovas.

Įspūdingas darbų sąrašas

Prieš pradėdamas tarnauti Bartninkų ir Alksninės parapijoms dvasininkas šiuose kraštuose nebuvo nė karto lankęsis, tad nežinojo, ko tikėtis. Jis prisipažino, kad prireikė maždaug poros metų, kol visiškai apsiprato. Labiausiai, anot kunigo, padėjo laikas ir sutikti žmonės. Klebonas džiaugėsi, kad atvykęs į mūsų rajoną čia rado, kaip pats sakė, gražią, tradicinę bažnyčią su choru, vargonininku ir vietiniais katechetais.

Per du dešimtmečius kunigas tapo ne tik Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bei Alksninės Kristaus atsimainymo parapijų dvasiniu vadovu, bet ir neatskiriama bendruomenės dalimi, daugeliui artimu žmogumi.

Vos atvykęs į Vilkaviškio rajoną kun. A. Dvareckas ėmėsi darbų. Jų sąrašas – išties įspūdingas. Bartninkuose dvasininkas sutvarkė visą sakralinę erdvę: šventorių, senąsias kapines, kleboniją. Taip pat tiek iš išorės, tiek iš vidaus atnaujino Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią, įrengė joje šildomas grindis, padarė viską, kad tikintiesiems ten būtų gera ir jauku. Bažnyčios rūsyje dvasininkas įrengė „Carito“ patalpas, skirtas katechezės pamokėlėms ir bendruomenės susibūrimams. Siekiant sukurti visiems jaukią aplinką, buvo nupirkti ir nauji baldai. Klebono iniciatyva šventoriuje buvo pastatytas paminklas Bartninkų šviesuoliui kun. Jonui Burduliui atminti, taip pat atstatyti kryžiai.

Pats kun. A. Dvareckas itin džiaugiasi įgyvendintu senosios Bartninkų bažnyčios griuvėsių konservavimo projektu. Dabar šventovės, kurioje kadaise buvo pakrikštytas tautos patriarchas Jonas Basanavičius, griuvėsiai ir atstatyti bokštai traukia turistus iš visos Lietuvos.

„Gal po griuvėsių sutvarkymo romantikos šiek tiek ir sumažėjo, tačiau juk svarbiausia – saugumas“, – pabrėžė kun. A. Dvareckas.

Darbai Alksninės parapijoje

Nors gyvena Bartninkuose, tačiau dvasininkas taip pat nuoširdžiai rūpinasi ir Alksninės bažnyčia. Jo iniciatyva du kartus buvo pakeistos šios šventovės grindys, įrengtas šildymas, įgarsinimo sistema, atnaujintas kitas svarbus inventorius.

Ne ką mažiau dėmesio klebonas skyrė ir šventoriui: pastatyta Švč. Mergelės Marijos statula, kryžius, atnaujinti takeliai. Gerinant bažnyčios fasado būklę, buvo naujai įrengti pagrindiniai pastato laiptai. Iniciatyvus klebonas įveiklino nenaudojamą kleboniją: jo iniciatyva įrengta šarvojimo salė, patalpos parapijiečių susibūrimams.

„Dar labai norėtųsi pakeisti Alksninės bažnyčios langus. Jų – net 38“, – vieną iš savo tikslų atskleidė pašnekovas.

Nors per du dešimtmečius nuveiktų darbų yra išties nemažai, pats klebonas nebuvo linkęs to sureikšminti. Anot jo, paprastai sunkiausias būna pasiruošimo etapas, o kai rezultatai pradeda ryškėti, belieka tik jais džiaugtis.

Nereikėtų atidėlioti

Ne paslaptis, kad kunigai periodiškai rotuojami. Kun. A. Dvareckas taip pat buvo sulaukęs siūlymo keltis į kitą parapiją, tačiau nenorėjo to daryti, nes, kaip pats sako, vis turėjo nebaigtų reikalų.

„Pastaruoju metu kunigų ima trūkti, tad ir į rotacijas žiūrima liberaliau. Be to, jei man čia būtų blogai, tikrai nebūčiau likęs“, – nusišypsojo klebonas.

Vienintelis dalykas, kuris jį neramina, – pamažu retėjančios tikinčiųjų gretos.

„Mintinai žinau, kur ir kurie pamaldūs žmonės sėdi per šv. Mišias. Labai liūdna, kai jie miršta ar jau nepajėgia ateiti į bažnyčią. Aišku, mūsų parapijose dar nėra viskas taip blogai, kaip kai kuriose kitose, tačiau ypač mažėja jaunimo. Džiaugiuosi, kad kai jie ruošiasi Pirmajai Komunijai ar Sutvirtinimo sakramentui, kartu su jais pamaldas lanko ir tėvai. Deja, dažniausiai vėliau jie nustoja eiti į bažnyčią. Manau, kad tikėjimą daugiausia lemia šeimos aplinka. Nuėjęs į žmonių namus aš kartais apsidairau ir akimis ieškau kokio nors švento paveikslo. Jei jį surandu, pasijuntu geriau, saugiau. Žinau, kad ten gyvena tikrai tikintys asmenys“, – teigė pašnekovas.

Anot jo, tikėjimas svarbus kiekvienam ir yra tarsi viską gaubiantis rūbas, kuris dažnai apsaugo nuo įvairių negandų ar neigiamų aplinkos poveikių.

„Net ir psichologai sako, kad tikėjimas – prigimtinis, natūralus dalykas. Kaip ir šeima. Dažnai žmonės vis atideda šeimos kūrimą, bažnyčios lankymą. O to daryti nereikėtų, nes laikas bėga nenumaldomai greitai“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis linkėjo visiems išlaikyti bei propaguoti tikėjimą, reguliariai melstis ir į ateitį žvelgti pozityviai. Dvasininko teigimu, šiuolaikinėje aplinkoje yra per daug negatyvių trikdžių, todėl reikėtų stengtis nuo jų atsiriboti.