Surasti ieškomą kapą padės nauja skaitmenizuota sistema

Eglė MIČIULIENĖ

Šiuo metu Vilkaviškio rajone, kaip ir dalyje kitų šalies savivaldybių, vyksta kapinių skaitmenizavimo procesas. Įvesta naujovė ne tik palengvins gyventojams artimųjų kapų paiešką, bet ir valstybės institucijoms padės efektyviau tvarkytis šioje srityje.

Kaip surasti vietą?

Įsivaizduokite, jog atvykote į kapines, kuriose palaidotas jūsų klasės draugas, pažįstamas, giminaitis. Norite ant kapo uždegti žvakelę, padėti gėlių, bet nežinote, kaip tą vietą surasti. Kitas atvejis – ketinate aplankyti savo mėgstamo rašytojo, aktoriaus, žinomos istorinės asmenybės kapavietę. Vėlgi – kaip rasti, kur ilsisi šio žmogaus palaikai?

Paieškas gerokai palengvina visuomenei atviras skaitmenizuotas kapinių registras. Tai – sistema, nežinantiems ar svetur gyvenantiems artimiesiems leidžianti greitai ir patogiai rasti brangaus žmogaus palaidojimo vietą kapinėse.

Vilkaviškio rajono savivaldybė laimėjo konkursą ir buvo įtraukta į ES finansuojamą projektą, skirtą skaitmeninti kapinių duomenų bazes įvairiuose regionuose.

Šio projekto tikslas – perkelti į elektroninę erdvę visų rajone esančių kapinių inventorizavimo duomenis ir su tuo susijusias viešąsias paslaugas. Taip siekiama pagerinti šių paslaugų teikimą, atveriant visus duomenis gyventojams, skaidrinant laidojimo ir kapinių administravimo procesus.

Dokumentai – popieriuje

Savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Jurga Grigaliūnaitė-Milovanov sakė, jog Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija rūpinasi 183 kapinėmis, kurios užima 108 hektarų plotą. Jose palaidota apie 124 tūkstančius žmonių. Savivaldos funkcija – teikti administracines paslaugas: išduoti leidimus laidoti, pažymas apie žmogaus palaidojimo vietą ir laiką, leidimus įrengti ar pertvarkyti kapavietes, sutikimus ekshumuoti ar perkelti palaikus, identifikuoti kapavietes ir kt. Vien leidimų laidoti per metus mūsų savivaldybėje išduodama apie 1 700.

Tačiau į elektroninę erdvę sukeliama tik maža dalis tokių dokumentų, didžioji dalis paslaugų lieka pradiniame, „popieriniame“ etape.

Gyventojai vis dar turi pateikti spausdintus dokumentus, o duomenys seniūnijose kaupiami ranka pildomuose žurnaluose. Specialistams dažnai tenka patiems vykti į kapines, kad patikrintų kapavietės būklę ar vietą. Dėl to paslaugos teikimas užtrunka – pavyzdžiui, kapavietės identifikavimas gali trukti iki 20 darbo dienų. Klaidų atveju procesas turi būti kartojamas nuo pradžių, o dokumentai dažnai išduodami tik popieriuje.

Tokia situacija apsunkina gyventojų bei specialistų darbą.

Nereikės važinėti iš vienos vietos į kitą

Padėtis pasikeis inventorizavus ir skaitmenizavus visų 183 kapinių laidojimo bei infrastruktūros duomenis ir sukūrus elektroninę platformą, kurioje prašymai bus pateikiami, nagrinėjami ir sprendimai priimami skaitmeniniu būdu.

Atlikus kapinių inventorizaciją ir duomenis perkėlus į elektroninę erdvę socialinę naudą pajus tiek gyventojai, tiek administracinių paslaugų teikėja. Bus sudaryta galimybė greičiau išduoti leidimus laidoti, sutrumpės informacijos paieškos laikas, sumažės registravimo klaidų rizika, bus užtikrinta duomenų apsauga, pašalinta korupcijos galimybė suteikiant naujas kapavietes. Kartu bus paprasčiau kaupti visus duomenis, susijusius su kapaviečių priežiūra.

„Naujoji sistema ne tik padės greitai identifikuoti kapavietes, palaidotus žmones ir atsakingus asmenis. Ji leis gyventojams gauti laidojimo vietą visiškai skaitmeniniu būdu. Gyventojui nebereikės važiuoti į seniūniją, savivaldybę, paskui – pas kapinių sargą derinti reikalų. Įvairių paslaugų teikimo laikas žymiai sutrumpės. Vyresnio amžiaus žmonėms, kurie internetu visiškai nesinaudoja, nerimauti nereikia: jiems pagalbą suteiks seniūnijos darbuotojai“, – aiškino J. Grigaliūnaitė-Milovanov.

Gyventojams, norintiems surasti palaidotą asmenį, svetainės cemety.lt paieškos laukelyje tereikės įvesti to žmogaus vardo ar pavardės fragmentą ir pasirinkti tinkamą variantą iš pasiūlyto sąrašo. Sistema parodys tikslią kapavietės vietą, o paspaudus žemėlapyje ant paminklo, bus galima peržiūrėti net ir kapo nuotrauką.

Duomenis nuolat pildys

Kuriant skaitmenizuotą kapinių registrą kiekvieno mirusiojo duomenys fiksuojami vadovaujantis seniūnijose bei archyvuose sukauptais laidojimo registravimo žurnalų įrašais ir ant paminklų pateikta informacija.

„Ruošiamės skaitmenizuoti visas 183 kapines – tiek veikiančias, tiek neveikiančias. Lengva nebus, nes yra tokių kapinių, apie kurias nėra beveik jokių duomenų. Šiuo metu iš visų seniūnijų laukiame laidojimo žurnalų, kurių įrašai bus perkelti į sistemą. Įgyvendinus projektą seniūnijos ir toliau pačios darys laidojimo įrašus, tik jau ne į sąsiuvinį ar knygą, o elektroniniu būdu“, – kalbėjo J. Grigaliūnaitė-Milovanov.

Jos teigimu, skaitmenizuota mūsų rajono kapinių sistema turi būti baigta kurti iki kitų metų balandžio. Tačiau duomenys apie palaidojimus sistemoje bus nuolat atnaujinami ir pildomi, taigi pastebėję klaidingą informaciją apie velionį gyventojai galės susisiekti su seniūnija ir paprašyti patikslinti įrašą.

Darbus, susijusius su kapinių skaitmeninimu, vykdo UAB ,,Kapinių valdymo sprendimai“. Bendrovės sukurtame skaitmenizuotame registre jau įvestos 1 074-ios įvairiose Lietuvos savivaldybėse esančios kapinės, sistemoje galima rasti duomenis daugiau nei apie 1,5 mln. mirusiųjų.

Savivaldybės administracija, tikėdamasi gyventojų supratingumo, perspėja, kad inventorizuojamų kapinių teritorijų tikslumui užtikrinti bus daromos nuotraukos pasitelkiant ir dronus. Tai leis detaliai atlikti matavimus, pažymėti ir sukoordinuoti kapaviečių vietas, patikslinti kapinių ribas.

Projekto vertė – 299 555 Eur, jis finansuojamas ES ir valstybės biudžeto lėšomis.