Palikime durpes gamtoje, pelkėse

Durpės yra gamtoje aptinkama organinė medžiaga, kuri formuojasi pelkėse: nuolat užmirkusiose vietose dėl aukšto vandens lygio apmirusios augalų liekanos visiškai nesuyra ir pradeda kauptis. Šis procesas labai lėtas – per metus susidaro tik apie 1 mm durpių.

Gamtos oazės

Pelkės nuo seno buvo laikomos nenaudingais plotais, dėl to durpės buvo ir vis dar yra iškasamos ir deginamos šildymui, plačiai naudojamos daržininkystėje.

Durpių sankaupų vietos – pelkės ir šlapynės – yra išskirtinė buveinė paukščiams, gyvūnams. Susidaro ypatingos sąlygos, kuriose gali augti kitose vietose neaptinkami augalai, pvz., pelkių orchidėjos – gegužraibės, dvilapis purvuolis, raudonoji, gelsvoji, siauralapė gegūnės, įvairūs kiminai, viksvos.

Durpės yra ribotas gamtinis išteklius, kuris anksčiau ar vėliau išseks, todėl klimato kaitos kontekste pelkių išsaugojimas ir atkūrimas tampa itin svarbūs. Pelkės pašalina anglį iš atmosferos bei tūkstantmečiams užrakina, tad gerokai mažina šiltnamio efektą.

Gamtosaugininkai ieško būdų, kaip atkurti sunaikintas pelkes ir kaip efektyviau jas saugoti. Durpių atsisakymas sodininkystėje bei daržininkystėje yra viena iš galimybių, padėsiančių saugoti pelkes ir leisti joms atsikurti.

Naudoja daržininkystėje

Gamtininkai siūlo atsisakyti durpių, pakeisti jas alternatyviomis priemonėmis. Daigams puikiu substratu taps pačių pasiruoštas lapų pūdinys (kompostas). Toks substratas yra subalansuotas ir pats tinkamiausias daigams – lengvas, laidus orui, skatinantis šaknų vystymąsi.

Durpinius puodelius daiginimui galima pakeisti popieriumi, kartonu, kiaušinio lukštu ar kitomis natūraliomis, greitai yrančiomis medžiagomis. Taip pat galima rinktis panaudotas maisto produktų pakuotes, daugkartines daigyklas.

Augalams auginti tinkamą substratą galima pasigaminti iš daržo žemės, biohumuso, komposto, įmaišant lengvesnių priedų – lapų pūdinio, smėlio, kompostuotų pjuvenų, medžio drožlių, žievės.

Ruošiant substratą augalams svarbu atsižvelgti į anglies ir azoto santykį. Kompostui rekomenduojamas anglies ir azoto santykis – 30:1. Rudos spalvos organinės medžiagos – šiaudai, nukritę lapai, sena žolė, kartonas – turi daugiau anglies, o žalios spalvos – šviežia žolė, žali lapai – daugiau azoto.

Gyvulių mėšlas turi aukštą anglies ir azoto santykį apie – 15:1, todėl prieš naudojant turi būti kompostuojamas. Taip pat svarbūs kiti mineralai. Fosforas svarbus augimui, augalo vystymuisi, jo gausu gyvulių mėšle, specialiose kalkėse. Kalis svarbus vaisių formavimuisi – jo apstu pelenuose.

Dirvai palengvinti tinka vietinės medžiagos – kompostuota žievė, pjuvenos, susmulkinti šiaudai, žvyras, smulkus keramzitas. Mulčiui taip pat geriau naudoti atsinaujinančias vietines medžiagas – šieną, šiaudus, lapų pūdinį, medžių žievę, pastovėjusias medžių pjuvenas, riešutų kevalus, kai kurių rūšių kankorėžius.

Saugodami pelkes mes saugome savo pačių ateitį.

Birutė STUKĖ

Baltijos aplinkos forumo komunikacijos specialistė