Nuo teritorijų tvarkymo iki reikalavimų atkuriant sodybas

Eglė MIČIULIENĖ

Į Vištyčio regioninio parko lankytojų centrą žmonės rinkosi ne tik išklausyti darbuotojų veiklos ataskaitos, bet ir paklausti jiems aktualių dalykų.

Atnaujino visas stogines

Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Vištyčio regioninio parko patarėjas Nerijus Paškauskas pasakojo apie praėjusiais metais padarytus darbus. Stengiantis pritraukti lankytojų rengiamos įvairios parodos, edukacijos, organizuojami susitikimai, aplinkosauginiai renginiai, žygiai po gamtą. Daug dėmesio skiriama jaunajai kartai, jos švietimui, edukacijoms, konkursams gamtosaugine tematika. O parko metų renginiu tapo Vištyčio vėjo malūne vykę gyvos muzikos vakarai, suorganizuoti su Egidijumi Polita.

Labai svarbi parko darbuotojų funkcija – teritorijų priežiūra. Jos tvarkomos ir savomis jėgomis, ir organizuojant talkas, ir pasitelkiant vietinius ūkininkus. N. Paškauskas džiaugėsi, kad sugebama išlaikyti geros būklės buveines, ypač pievas, medžiais neapaugusias ganyklas.

„Pernai išpjovėme 7 ha atsinaujinančių atžalų. Trys vietos ūkininkai nugano ir nušienauja beveik 50 ha pievų ir padeda išlaikyti gerą atvirų buveinių būklę“, – kalbėjo N. Paškauskas.

Patarėjas sakė, jog pernai naujais ženklais buvo paženklinti abu teritorijoje esantys rezervatai.

Parko darbuotojai kasmet prižiūri ir tvarko piliakalnius, regyklas, atokvėpio aikšteles, pažintinius takus ir kitas erdves. N. Paškauskas džiaugėsi, kad prisidedant Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai rekreacinėse teorijose per paskutinius dvejus metus buvo atnaujintos visos 15 stoginių.

Džiugina ir aktyviai besilankantys turistai. Į regioninio parko objektus atvykstančių žmonių skaičių dabar padeda įvertinti dviejose vietose pastatyti stacionarūs skaičiuotuvai. Jie parodė, kad Vištyčio akmenį pernai aplankė virš 9 000 žmonių, o Šilelio pažintinį taką – beveik 16 000 lankytojų, t. y. net 2 000 daugiau nei 2023 m.

Apie saulės elektrines

Regioninio parko darbuotojai iš gyventojų sulaukia klausimų apie saulės elektrinių statymą. Aplinkos projektų valdymo agentūra ir šiemet yra paskelbusi kvietimus teikti paraiškas gauti finansavimą joms įsirengti.

Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyr. specialistė Vaida Šimanauskienė pristatė svarbiausius dalykus, ką tokiais atvejais reikėtų žinoti.

Saulės elektrines ir šilumos energijos kolektorius leidžiama įrengti ant pastatų stogų ir fasadų. Įrenginius leidžiama statyti sodybų žemės sklypuose, taip pat fermų, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose.

Draustiniuose saulės šviesos energijos elektrines ir saulės šilumos energijos kolektorius leidžiama įrengti ant pastatų stogų ir fasadų.

Statyti galima tik sodybų žemės sklypuose statant iki 10 kW galingumo elektrines.

Raštu suderinti su Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija privaloma tik statant antžemines saulės elektrines. Įrengiant jas ant stogų ir fasadų su direkcija nieko derinti nereikia.

Apie nuotekas ir sodybų atkūrimą

Dar vienas ne tik Vištyčio, bet ir kitų saugomų teritorijų gyventojams labai aktualus klausimas – individualių nuotekų valymo įrenginių įrengimas.

Kaip sakė V. Šimanauskienė, pagal galiojančius teisės aktus nuotekų valyklos yra priskiriamos II grupės nesudėtingiems statiniams. Saugomoje teritorijoje įrengiant individualias nuotekų valyklas visais atvejais būdavo reikalingas statybos leidimas ir techninis projektas, bet nuo pernai padaryta išimtis, sumažinusi žmonėms biurokratinę ir finansinę naštą. Kai valyklos statomos sodybose, kuriose žemės sklypo paskirtis nurodyta „kita“ ir naudojimo būdas – vienbučių bei dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, tokiais atvejais statybos leidimo ir techninio projekto nereikia. Taip pat nereikia nieko derinti ir su saugomų teritorijų direkcija.

Specialistė priminė ir dar vieną svarbų dalyką: pernai liepą pasikeitus Saugomų teritorijų įstatymui atsirado punktas dėl buvusių sodybų atkūrimo saugomose teritorijose. Jame numatyta, kad prašymus buvusiai sodybai tokiose teritorijose atstatyti bus galima teikti tik iki 2028 m. sausio 1 d., vėliau tokios galimybės nebeliks.

V. Šimanauskienė sakė, kad pernai Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija parengė Saugomos teritorijos atmintinę, kurioje apžvelgiami ir pristatomi svarbiausi kraštovaizdžio, statybų ir aplinkosaugos klausimai. „Tai gyventojams naudinga, išsami atmintinė. Ją galima rasti tiek direkcijos, tiek Vištyčio regioninio parko interneto svetainėse“, – sakė darbuotoja.

Klausė ir gyventojai, ir seniūnas

Į gyventojų klausimus atsakinėjo ne tik Vištyčio regioninio parko darbuotojai, bet ir susitikime dalyvavęs Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos vadovas Paulius Čeponas, Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėjas Saulius Navlickas.

Vištyčio gyventojas Algirdas Merkevičius turėjo ir asmeninių klausimų dėl sodybos atkūrimo, ir kalbėjo apie būtinybę įamžinti Kylininkų kaime esančią partizanų žūties vietą bei įtraukti ją į pažintinių maršrutų sąrašą. Taip pat pateikė ūkišką pasiūlymą sutvarkyti vietą, kur baigiasi Vištyčio promenada. Anot vištytiečio, žmonės tą vietą mėgsta, ateina ir išsimaudyti, todėl vertėtų tą kampą bent minimaliai aptvarkyti, atvežti smėlio ir padaryti patogesnę poilsiauti.

Vištyčio seniūnas Anatolijus Lesnickas klausė, koks saugomų teritorijų darbuotojų požiūris į telekomunikacines antenas, mat tokią beveik 30 m aukščio anteną viena bendrovė ruošiasi iškelti ant Vištyčio seniūnijos stogo. Seniūnas nerimavo, kokią įtaką galinga antena turės tiek pastate sėdintiems darbuotojams, tiek aplinkiniams gyventojams. „Be to, argi tai – ne vizualinė tarša? Gyventojams stogo persidažyti negalima, o čia tokio dydžio antena styros ir niekam neužklius?“ – klausė seniūnas.

Vis dėlto S. Navlickas tvirtino, kad Lietuvos įstatymai tokių dalykų nedraudžia, tad prieštarauti negali ir Saugomų teritorijų direkcija. Tačiau susitikime buvę gyventojai kalbėjo, jog pirmiausia norėtų būti tikri dėl tokios įrangos daromo poveikio aplinkai, ir svarstė, kad reikėtų nenuleisti rankų ir ieškoti teisybės aukštesnėse instancijose.