Teismų maratoną išgyvenęs verslininkas ketina bylinėtis su valstybe

Eglė KVIESULAITIENĖ

Beveik dešimtmetį trukusioje, per visą Lietuvą nuskambėjusioje istorijoje, kurioje vilkaviškietis verslininkas buvo kaltinamas padaręs 33 milijonais įvertintą žalą gamtai, galima dėti tašką. Aplinkosaugininkai atsiėmė protu nesuvokiamus ieškinius, o nepagrįstai apkaltintu save laikantis verslininkas ketina bylinėtis su valstybe.

Verslo planas

Tam, kas niekada nesusidūrė su teisėsauga, sunku įsivaizduoti, ką veikia teismas, dešimtmetį nagrinėjantis vienos istorijos peripetijas. Teisybės dėlei reikėtų pridurti, kad ši gamtos užteršimo istorija išvirto į 37 bylas ir sunkiai besuskaičiuojamus teismo posėdžius, darbo turėjo ne tik teisėjai, prokurorai ir advokatai, bet ir aplinkosaugininkai, ekspertai, antstoliai. Ir, žinoma, žurnalistai, ne kartą aprašę skandalingą istoriją.

Į teismų karuselę Vilkaviškyje žinomą verslininką Gintarą Brokevičių ir jo vadovaujamą bendrovę „Gintrėja“ įsuko vėjo jėgainės, o tiksliau – trys iš jų gerai užsidirbti ketinę asmenys. Skaitytojams priminsime, kad pati vėjo jėgainių istorija prasidėjo 2014 metų gruodį. Tuomet elektros energiją gaminančius vadinamuosius vėjo malūnus mūsų regione galėjai suskaičiuoti ant pirštų, o žinia apie iš jų „byrančius“ pinigus sklido gan plačiai.

Tad visai nenuostabu, kad pasimaudyti lengvai uždirbtuose piniguose svajojo ne vienas. Skandalais apipintos istorijos, ko gero, nebūtų, jei ne marijampolietis Saulius Kavaliauskas, jau patyręs vėjo jėgainių versle ir svajojęs jį išplėsti. Bėda ta, kad tokioms didelėms investicijoms jam pritrūko savų lėšų. Todėl išgirdęs apie Vokietijoje patrauklia kaina – 130 tūkst. eurų už vienetą – parduodamas naudotas vėjo jėgaines, S. Kavaliauskas idėja pasidalino su vilkaviškiečiu Vaidučiu Vidžiūnu. Šis, o tiksliau – jo dukros vardu registruota bendrovė „Vilkvėja“, sutiko ne tik paskolinti pinigų, bet ir pati įsigyti du vėjo malūnus. Ketvirtą jėgainę pirko žemės, kurioje turėjo būti statomi vėjo malūnai, savininkas Rytis Žemaitaitis, sutikęs verslo partneriams už nemenką sumą išnuomoti jam ir seseriai priklausančius sklypus Mažųjų Būdežerių kaime (Šeimenos sen.).

Su vokiečiais buvo sukirsta rankomis, beliko kuo skubiau įsirengti aikšteles jėgainėms. Taigi šiam darbui ir prireikė UAB „Gintrėja“ bei jos vadovo G. Brokevičiaus, kurį gerai pažinojo V. Vidžiūnas, paslaugų.

Idėja subliuško

Didelius pinigus į jėgaines investavę verslininkai jau svajojo apie dangiškas pajamas, tad skubėjo pradėti statybas tam net neturėdami leidimų. 2015 m. pradžioje keturiuose sklypuose prasidėjo darbai, kuriuos vykdė UAB „Gintrėja“. Aikštelės buvo įrengtos nuovažų pagrindą sutvirtinant statybinėmis atliekomis, o į laukus iš Vokietijos atriedėjo vėjo jėgainėmis vežini didžiagabaričiai automobiliai.

Tiesa, malūnams dar nespėjus iškilti paaiškėjo, kad statyti vėjo jėgaines pasienio teritorijose draudžia Lietuvos įstatymai. Verslo idėja uždirbti milijonus subliuško, o 15 metų terminui pasirašytas žemės nuomos sutartis verslininkai su R. Žemaitaičiu ir jo seserimi nutraukė. Jų žemėje liko niekam nebereikalingos jėgainių aikštelės su tysančiais vėjo malūnais.

Buvusių verslo partnerių paprašęs pasirūpinti žemės sklypų sutvarkymu, R. Žemaitaitis, paprastai tariant, buvo pasiųstas velniop – didelius pinigus nesėkmingai investavę verslininkai nebenorėjo klimpti į dar didesnius nuostolius. R. Žemaitaičiui nebeliko nieko kito, tik problemą spręsti teismo keliu.

Pajutęs, jog iš šios nesėkmingo verslo istorijos galima uždirbti pinigų, R. Žemaitaitis su seserimi pateikė didžiulius civilinius ieškinius S. Kavaliausko bendrovei „Dumesta ir Ko“, „Vilkvėjai“ bei „Gintrėjai“, reikalaudami beveik milijono eurų už žalą, kurią patyrė statybinėmis atliekomis užteršus jiems priklausančią dirbamą žemę. Tad nuo tos minutės prasidėjo dešimtmetį trukęs teismų maratonas.

Pripažino kaltu

Kad ir kaip būtų keista, bet skaudžiausiai šioje istorijoje nukentėjo ne aikštelių užsakovai, greitai paskelbę savo firmų bankrotus, o statybos darbus vykdžiusi UAB „Gintrėja“. Mat prasidėjus verslininkų rietenoms aplinkosaugininkai apsižiūrėjo, jog didelį nuostolį patyrė valstybė. Pasamdyti ekspertai nustatė, jog po žeme galėjo atsidurti 8 tūkst. tonų statybinių atliekų, o tai – didelė žala gamtai. Buvo paskaičiuota protu sunkiai suvokiama suma žalai atlyginti – 33 mln. eurų, o UAB „Gintrėja“ vadovui G. Brokevičiui iškelta baudžiamoji byla.

Dešimtyse posėdžių nagrinėjęs verslininkų ginčus ir jų skundus, teismas priėmė sprendimus leisti ištaisyti gamtai padarytą žalą – įpareigoti žemę nuomojusias bendroves iškasti ir išvežti teršalus iš sklypų. Tiesa, tam aktyviai priešinosi sklypų savininkas R. Žemaitaitis ir jo sesuo, pajutę, kad iš užterštos žemės galima uždirbti daugiau. Mat vien iš „Dumesta ir Ko“ teismas žemės savininkams priteisė 400 tūkst. eurų nuostoliams atlyginti.

Baudžiamoji byla baigėsi greičiau nei civilinės. Po 8 metus trukusio teismo proceso G. Brokevičius pripažintas kaltu padaręs žalą gamtai, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal žmonos laidavimą. Jam skirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: maksimali įmoka (941,50 Eur) į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir prievolė per 2 metus pašalinti gamtai padarytą žalą.

Žalos neliko

Kadangi UAB „Gintrėja“ įvykdė teismo prievolę, iškasė ir išvežė teršalus, Aplinkos apsaugos departamentas atsisakė ieškinio. Taigi paskutinė civilinė byla prieš savaitę buvo nutraukta – 33 milijonų eurų suma, kurios reikalauta iš vilkaviškiečio verslininko, liko tik teismų istorijoje.

Tiesa, pats G. Brokevičius, dešimtmetį mynęs teismų slenksčius, žada ir toliau bylinėtis. Jis įsitikinęs, kad dėl valstybės, aplinkosaugininkų, galimai papirktų ekspertų kaltės jis prarado sveikatą, sušlubavo jo ir jo firmos reputacija, didžiulių išgyvenimų patyrė šeima ir kiti artimieji. Naujai paskirta ekspertizė atskleidė, kad sklypuose buvo užkasta ne 8 tūkst., o tik 200 tonų statybinių atliekų. Be to, jis nesutinka su nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, nes nesijaučia kaltas – jo firma tik vykdžiusi darbus, kuriuos nurodė užsakovai.

„Valstybė leido su manimi susidoroti. Tai, kas įvyko, sugriovė mano ir mano šeimos gyvenimą“, – kalbėjo bylinėtis ketinantis G. Brokevičius. Verslininkas neabejoja, kad išgyvenęs 37 bylas, iš kurių daugelį laimėjo, įrodys savo tiesą.