Daugėja automobilių susidūrimų su laukiniais gyvūnais

Eglė MIČIULIENĖ

Kiekvieną pavasarį ir rudenį girdime pranešimus apie keliuose partrenktus gyvūnus. Deja, tokių nelaimingų atvejų ne tik nemąžta, – jų skaičius vis auga.

Skambino pravažiuojantys žmonės

Šio pirmadienio rytą važiavusieji A5 magistraliniu keliu tarp Vilkaviškio ir Marijampolės matė liūdną vaizdą. Šalikelėje netoli Gižų kaimo gulėjo automobilio partrenkta stirna. Gyvūnas kėlė galvą ir mėgino stotis, tačiau kūno pajudinti negalėjo.

Pro šalį važiavę žmonės abejingi neliko ir skambino ieškodami pagalbos.

„Apie įvykį pirmadienio rytą gavau du pranešimus iš aplinkosaugininkų, kuriuos informavo Skubiosios pagalbos tarnybos darbuotojai. Skambino ir kolegos medžiotojai – jiems pranešė pravažiuojantys žmonės“, – kalbėjo „Gižų“ medžioklės klubo vadovas Aurimas Kučiauskas.

Beje, vos už keleto kilometrų nuo besikankinančios stirnos ant to paties kelio tysojo lapė. Ši jau buvo nebegyva, sumaitota automobilių ratų.

Anot A. Kučiausko, šiose vietose nuolat vyksta žvėrių judėjimas. Kiekvieną mėnesį kelyje automobiliai susiduria su 1–2 laukiniais gyvūnais: ne tik su stirnomis, bet ir su elniais, danieliais, netgi briedžiais. Vadovo teigimu, šiemet tame pačiame A5 kelyje, netoli Bačkiškių kaimo, vilkikas numušė elnią, o pernai rudenį autobusas tarp Gižų ir Marijampolės partrenkė briedį.

„Jei į tokias avarijas būtų patekę lengvieji automobiliai, situacija greičiausiai būtų pasibaigusi blogiau“, – sakė A. Kučiauskas.

Gali atsidurti salone

Daug susidūrimų su žvėrimis mūsų rajone įvyksta ir „Paežerių“ medžioklės klubo plotuose, per kuriuos veda keliai Vilkaviškis–Pilviškiai ir Gižai–Pilviškiai. Paskutinis atvejis užfiksuotas maždaug prieš porą savaičių, kai kelyje buvo partrenkta stirna.

„Per metus klubo plotuose tokių atvejų būna maždaug po dešimt. Bėda ta, kad mūsų keliai neaptverti, o žvėrys migruoja tarp miškų, gojelių – ir įvyksta nelaimės. Tokių susidūrimų pasekmės priklauso ir nuo greičio, ir nuo gyvūno dydžio, nes stambesnis žvėris per smūgį gali pramušti stiklą ir įlįsti į mašinos saloną. O jei gyvūnas dar raguotas, gali smarkiai sužaloti žmogų“, – kalbėjo „Paežerių“ medžioklės klubo vadovas Erikas Rugienius.

Medžiotojas pasakojo apie neseną atvejį, kai kelyje Gižai–Pilviškiai automobilis susidūrė su briedžiuku – šis užlėkė ant automobilio kapoto. Tiesa, partrenkto gyvūno rasti nepavyko, sužalotas briedžio jauniklis sugebėjo pasitraukti į mišką.

Susidūrimų su smulkesniais žvėrimis – lapėmis, usūriniais šunimis – medžiotojai nebeskaičiuoja. Šių plėšrūnų yra daug, susidūrimų su jais taip pat įvyksta, bet juos partrenkę vairuotojai nuvažiuoja dažniausiai niekam net nepranešę.

Šernus išguldė maras

Žmonės dar pamena, kai prieš keletą metų tarp Gižų ir Marijampolės, prie urėdijos miško ploto, buvo partrenkti net penki vienu metu į kelią išbėgę šernai. Tačiau, anot medžiotojų, dabar šių gyvūnų rajone labai smarkiai sumažėjo: šernus išguldė afrikinis kiaulių maras.

Tačiau kitų laukinių gyvūnų, ypač elninių (stirnų, tauriųjų elnių, danielių), populiacija per pastaruosius metus labai išaugusi. Tai lemia ir didėjantį susidūrimų su gyvūnais skaičių keliuose.

„Žmonės ir dieną laukuose mato besiganančias stirnas, o elniai, danieliai į kelią daugiau išbėga naktį ar paryčiais. Todėl tamsiuoju paros metu reikia važiuoti atsargiai, ypač – miškingomis vietomis“, – kalbėjo A. Kučiauskas.

Pastebėjus laukinį gyvūną ant kelio ar šalia jo, greitį reikėtų sumažinti. Jei į kelią iššoko stirna, tikėtina, kad jų gali išbėgti daugiau. Stengiantis nubaidyti žvėrį nereikia signalizuoti artimosiomis ar tolimosiomis automobilio šviesomis, nes apakinto gyvūno elgesys yra visiškai neprognozuojamas. Geriau trumpai keletą kartų spustelėti garso signalą.

Patiems paimti draudžiama

Jei jau susidūrėte su laukiniu gyvūnu, apie tai privalote pranešti telefonu 112. Jeigu gyvūnas yra pavojingas (pvz., sužeistas briedis ar šernas) – atvykę pareigūnai stengsis užtikrinti, kad jis nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams. Policijos pagalba reikalinga ir tokiu atveju, jei transporto priemonė apdrausta kasko draudimu ir vairuotojas tikisi gauti draudimo išmoką. Be abejo, jeigu nukentėjo automobilio ekipažas, bus iškviesta ir greitoji medicinos pagalba.

Paimti partrenktą žvėrį, nepriklausomai nuo jo dydžio, draudžiama – tai gali užtraukti administracinę atsakomybę.

Skubiosios pagalbos tarnybų specialistai susisiekia su aplinkosaugininkais, o pastarieji – su rajono medžioklės plotų valdytojais, t. y. medžiotojų būreliu ar klubu. Būtent jiems, kaip reglamentuoja Medžioklės įstatymas, perduodama pasirūpinti sužeistu ar žuvusiu gyvūnu. Medžiotojai tokį žvėrį dažniausiai išveža į klubo turimą atliekų duobę.

Trečdalis visų įvykių

Rizika susidurti su į kelią išbėgusiu gyvūnu išlieka kiekvienu metų laiku, tačiau pavasaris ir ruduo pasižymi išaugusia tokių eismo įvykių tikimybe. Statistiniai duomenys rodo, kad susidūrimų su žvėrimis skaičius pradeda augti balandžio mėnesį ir išlieka aukštas visą antrąjį metų ketvirtį. Pavyzdžiui, pernai vien gegužę Lietuvos keliuose užfiksuotas 771 susidūrimas su laukiniais gyvūnais – šie atvejai sudarė net 35 proc. visų šio mėnesio eismo įvykių.

Įvykus nelaimei, vairuotojai neturėtų drąsiai artintis prie sužeisto gyvūno – jis gali išsigąsti ir pradėti bandyti bėgti, o tai sukels pavojų kitiems eismo dalyviams bei pačiam vairuotojui.

Geriausias sprendimas – pastatyti avarinio sustojimo ženklą, pasitraukti į šalikelę ir atvykstančios pagalbos laukti automobilyje.

Prieš pajudant iš įvykio vietos verta pasitikrinti, ar automobilis saugus važiuoti ir tikrai visos sistemos veikia. Jei pastebėjote didelių pažeidimų (pvz., neveikia žibintai, išbėgo aušinimo skystis), reikėtų išsikviesti techninę pagalbą.