Gripas pasiglemžė sveiko, sportiško vyro gyvybę

Eglė KVIESULAITIENĖ

Medikai nerimauja – sergamumas gripu mūsų rajone didėja, ligos eiga daugeliu atvejų labai sunki, o mirštamumas – didžiausias per pastarąjį dešimtmetį.

Agresyvi forma

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamento vedama statistika nedžiugina – susirgimų COVID-19, gripu ir kitomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis skaičius mūsų rajone auga. 9-ąją šių metų savaitę sergamumo rodiklis siekė 1 468,85 atvejo 100 tūkst. gyventojų, savaite anksčiau – 1 353,82 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Nors jis dar gerokai atsilieka nuo bendro šalies sergamumo rodiklio, kuris siekia 1 845,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, tendencijos negerėja – rodiklis viršija fiksuotąjį praėjusį sezoną tokiu pat metu. Visos šalies vidurkis praėjusių metų 9-ąją savaitę siekė 1 216,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Epideminis sergamumo gripu lygis jau pasiektas 38 savivaldybėse (peržengta 1 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba). Taigi mūsų rajonas prie šios ribos sparčiai artėja.

Nerimo kelia ir tai, kad šiemet užklupo agresyvi gripo forma, dėl ko didėja mirštamumas. Praėjusią savaitę dėl gripo į ligonines šalyje buvo paguldyti 192 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 18. Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 13 asmenų. Registruoti 8 mirties nuo gripo atvejai: po vieną asmenį priklausė 50–59 m., 70–79 m. ir 80–89 m. amžiaus grupei, trys – 60–69 m. ir du – vyresnių nei 90 m. amžiaus grupei. 7 iš mirusiųjų nuo sezoninio gripo nebuvo pasiskiepiję, 1 skiepijimo būklė nežinoma. Iš viso per šį gripo sezoną nuo ligos komplikacijų mirė 49 žmonės.

Ne viena mirtis

Vilkaviškio ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Erika Tamaliūnaitė-Pėčelė patvirtino, kad šiemet gripas labai klastingas ir linkęs komplikuotis.

– Ligoninėje dirbu jau dešimtmetį, bet tiek gripo atvejų ir tokių sunkių dar nesu mačiusi nė vienais metais, – kalbėjo gydytoja. – Į ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių dėl sunkių gripo formų kreipėsi labai daug žmonių. Dauguma, suteikus pagalbą, buvo išleisti gydytis į namus, tačiau buvo ir hospitalizuotų. Liga puolė ne tik vyresnius, bet ir jaunus bei sveikus, stiprius, gretutinių ligų neturinčius žmones. Turėjome ir mirties atvejų. Statistikos tiksliai nepasakysiu, bet mirtimi šį sezoną baigėsi tikrai ne vienas komplikavęsis gripas.

Gydytoja tvirtino, kad šiemet sunkiomis eigomis pasižymėjo daugelis ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, kurios nebuvo visiškai identifikuotos. Greitieji testai gripo ar COVID-19 ligos tarsi nerodo, tačiau simptomatika būdinga šių virusų sukeltiems negalavimams. Šiųmetėms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms būdinga tai, kad net ir pasveikę žmonės dar kone mėnesį jaučia bendrą organizmo silpnumą, negali atsigauti ir jaustis darbingi.

– Nors iš teorijos ir patirties puikiai žinome, kad gripas kartais būna ir labai piktas, neprognozuojamas, iš jo galima tikėtis pačių blogiausių baigčių, susidūrus su skaudžiais atvejais, kai liga pasiglemžia žmogaus gyvybę, ištinka šokas, – kalbėjo Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja. – Vos prieš porą savaičių turėjome atvejį, kai nuo gripo ir jo komplikacijų mirė sveikas, tvirtas, sportiškas darbingo amžiaus vyras.

Netikėta baigtis

Anot gydytojos, pacientas kreipėsi dar pakankamai geros būklės, pats atvyko į gydymo įstaigą, tad medikai tikrai nesitikėjo, jog ligos baigtis bus tokia skaudi. Tačiau įsisiūbavęs gripas paveikia visą žmogaus imuninę sistemą, dažnai komplikuojasi į plaučių uždegimą, išsivysto kvėpavimo nepakankamumas, kas paveikia kitus organus.

– Liga dažnai vystosi žaibiškai, vieną dieną galime stebėti pagerėjimą, o jau kitą – beviltišką būklę. Įsijungia ar atsijungia tokie organizmo mechanizmai, kokių kitos ligos neišprovokuoja. Iš kraujo tyrimų matome sunkią organizmo kovą ir labai audringą eigą, kur medikamentinis gydymas nepadeda ir gydytojai tampa bejėgiai,– apgailestavo E. Tamaliūnaitė-Pėčelė.

Liūdna, kad žmonės ne visuomet pasinaudoja medicinos siūlomomis galimybėmis apsisaugoti nuo sunkių ligos formų, komplikacijų. Visuomenės sveikatos specialistai patvirtino, kad Vilkaviškio ligoninėje nuo gripo komplikacijų miręs sveikas, darbingo amžiaus vyras pasiskiepijęs nebuvo.

– Jei žmogus pasiskiepija ir vis tiek serga, visuomet reikėtų pagalvoti apie tai, kokia būtų ligos eiga, jei būtų nesiskiepijęs. Vyresniems žmonėms, turintiems gretutinių ligų ar kitiems, kurių imuninė sistema silpnesnė, siūlome skiepytis tiek nuo gripo, tiek nuo pneumokokinės infekcijos, – kalbėjo E. Tamaliūnaitė-Pėčelė.

Griebiasi antibiotikų

Medikė apgailestavo, kad žmonės dažnai įsivaizduoja, jog nuo bet kokios ligos gali išgydyti antibiotikai.

– Didelė klaida, kai žmonės, susirgę gripu ar kita virusine infekcija, skuba gerti antibiotikus. Noriu dar kartą pabrėžti, kad antibiotikais gydomos tik bakterijų, o ne virusų sukeltos ligos. Todėl vos sukarščiavus antibiotikų gerti negalima, nes jie naikina ne tik blogąsias, bet ir gerąsias bakterijas. Taigi taip išvedama iš rikiuotės natūrali organizmo apsauga, kiti gyvybiniai mechanizmai – tie, kurie gali kovoti su liga. Užuot organizmui padėję, mes tik dar pabloginame situaciją, – aiškino gydytoja.

Siaučiant virusinėms infekcijoms medikai ragina kruopščiai laikytis higienos taisyklių: plauti arba dezinfekuoti rankas, vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas, laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo – prisidengti burną ir nosį vienkartine servetėle. Pajutę į peršalimą panašius simptomus, likite namuose, nesilankykite žmonių susibūrimuose, neveskite sunegalavusių vaikų į ugdymo įstaigas, kreipkitės į savo šeimos gydytoją ir laikykitės jo rekomendacijų. Rekomenduojama viešose uždarose vietose dėvėti medicinines kaukes arba respiratorius.