Per gaisrą sudegė 110 naujų žaliųjų atliekų konteinerių

Eglė MIČIULIENĖ

Tebeskaičiuojami nuostoliai po praėjusią savaitę Vilkaviškio didžiųjų gabaritų atliekų aikštelėje (DGASA) kilusio gaisro.

Užsidegė paryčiais

Nelaimė Šiaurės gatvėje kilo trečiadienį, vasario 26 d. Apie 6 val. ryto numeriu 112 paskambinęs asmuo pranešė, kad atliekų priėmimo aikštelėje dega šiukšlės.

Vilkaviškio DGASA dirba nuo 9 val. ryto, tad tuo metu aikštelėje darbuotojų nebuvo. Per tris minutes nuo iškvietimo atskubėję ugniagesiai gelbėtojai į užrakintą teritoriją pateko diskiniu pjūklu nupjovę vartų užraktą. Aikštelėje atvira liepsna degė konteineriai ir metalinis angaras.

Gaisras buvo lokalizuotas ir likviduotas per 12 minučių, dar maždaug valandą buvo atliekami baigiamieji gaisro gesinimo darbai.

Ugniagesių teigimu, su ugnimi taip sparčiai buvo susidorota dėl to, kad prie pat nelaimės vietos buvo hidrantas, todėl prijungus priešgaisrines žarnas vanduo į gaisravietę buvo tiekiamas nenutrūkstamai, nereikėjo važinėti pildytis jo atsargų.

Atgabeno pelenų

Gaisrą tyrę pareigūnai išsiaiškino, jog dieną prieš nelaimę į DGASA gyventojas atgabeno pelenų. Atliekas priimantis darbuotojas juos įmetė į aikštelėje esantį plastikinį konteinerį. Priėmėjas teigė, kad pavojaus neįtarė, nes žmogaus atvežti pelenai buvo supilti į plastikinį maišą, tad jei būtų buvę per karšti, šis būtų išsilydęs.

Pasibaigus darbo laikui atliekų priėmėjai išvyko namo, o ryte atvykę į atliekų aikštelę turtą rado jau nuniokotą ugnies ir ugniagesių užpiltą vandeniu.

„Aikštelėje esantys judesio davikliai nesuveikę, į teritoriją tikrai niekas nebuvo patekę, o gaisro židinio zona nustatyta būtent toje vietoje, kur stovėjo atliekų konteineris su supiltais pelenais, tad jokių abejonių nėra, kad gaisras kilo būtent ten“, – kalbėjo Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyr. specialistas Darius Urbonas.

Užsidegus konteineriui nuo jo ugnis persimetė į kitas atliekų talpyklas. Iš viso sudegė 6 plastikiniai konteineriai su atliekomis bei 110 naujų plastikinių konteinerių. Apdegė ir prie stoginės stovėję 6 dideli metaliniai konteineriai. Ugnis nuniokojo skardinę stoginę: nudegė 220 m² sienos ir 112 m² stogo, elektros instaliacija.

Pastato dalis, kurioje yra darbuotojų patalpos, nuo ugnies nenukentėjo.

17 tūkstančių eurų

MAATC patirti nuostoliai dar skaičiuojami, bet jau dabar aišku, kad jie bus nemaži. Vien naujieji 1,1 m³ talpos plastikiniai konteineriai, pirkti už projektines lėšas ir skirti biodegraduojančioms kapinių atliekoms, kainavo po 155 eurus (su PVM), tad bendra jų vertė – per 17 tūkst. eurų.

Kas atlygins padarytą žalą? Ar jos nereikės padengti gyventojams?

MAATC komunikacijos specialistė Jurgita Morozaitė paaiškino, jog bendrovė kreipėsi į draudimo ekspertus, kurie ir skaičiuoja nuostolius.

„Pagal savivaldybės patvirtintas atliekų tvarkymo taisykles, jei fizinis ar juridinis asmuo sugadina ar sunaikina individualius arba bendro naudojimo atliekų surinkimo konteinerius, administracinė nuobauda neatleidžia jo nuo prievolės kompensuoti padarytus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės turtas yra draustas nuo trečiųjų asmenų padaromos žalos, nuostolių atlyginimo klausimą vykdo draudikas.

Jeigu individuali ar kolektyvinė atliekų surinkimo priemonė sudega dėl pačių naudotojų kaltės ar neatsargumo, tokie asmenys padarytą žalą kompensuoja atliekų vežėjui“, – paaiškino J. Morozaitė.

Metalinėje talpykloje saugiau

MAATC atstovė patvirtino, kad į Vilkaviškio didžiųjų gabaritų atliekų aikštelę gyventojai gali pristatyti mažą kiekį atvėsusių kieto kuro pelenų, supiltų į plastikinį maišelį. Tokie yra dedami į aikštelėje esantį mišrių komunalinių atliekų konteinerį.

Tačiau ne tik ugniagesiai, bet ir eiliniai gyventojai pasakoja atvejų, kai pelenai lėtai įsirusena netgi plastikiniame maiše. Jeigu maišas pildomas kelis kartus, gali būti, jog vėliau supiltas pravėsusių pelenų sluoksnis plastiko iškart neprakiurdins, bet viduje likusi žarija įsismilks po kurio laiko. Įtariama, jog taip galėjo būti ir šį kartą. Kur kas saugiau būtų, jei iš žmonių priimami pelenai būtų laikomi ne plastikinėje, o metalinėje talpykloje.

MAATC atstovės spaudai pasiteiravome, kokių saugumo priemonių žadama imtis, kad panašūs atvejai nepasikartotų.

„Bendrovė yra užtikrinusi visas priešgaisrinio saugumo priemones atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Aikštelėje įrengta gaisrinės saugos įranga. Dėl įvykusio gaisro pakartotinai bus vykdomi neplaniniai mokymai darbuotojams dėl gaisrų prevencijos ir reagavimo į ekstremalias situacijas bei darbų saugos mokymai. Informuojame, kad atsižvelgiant į veiklos specifiką visame atliekų tvarkymo sektoriuje neišvengiami pasikartojantys gaisrai. Jie kyla dėl įvairių priežasčių, tokių kaip savaiminis užsidegimas nuo stiklo šukių, dėl biodegradacijos procesų (atliekų išskiriamos šilumos), šaltuoju metu – neatsakingai tvarkomų pelenų“, – aiškino J. Morozaitė.

Beje, MAATC atstovai gyventojams patys primena, kad su krosnių ir židinių atliekomis reikia elgtis labai atsakingai.

Bendrovės interneto svetainėje rašoma, kad pelenus į mišrių komunalinių atliekų konteinerius pilti galima, bet pirmiausiai juos reikia palikti atvėsti metaliniame inde. Į mišrių komunalinių atliekų konteinerius turi būti pilami tik atvėsę, į vienkartinius sandarius maišelius sukrėsti pelenai, kitaip jie gali sukelti gaisrą ne tik konteineryje, bet ir šiukšliavežyje.