Vilkaviškiečiai gimsta Šveicarijoje, Islandijoje, JAV ir net Meksikoje

Eglė KVIESULAITIENĖ

2024-ieji patvirtino liūdną pastarųjų metų tendenciją: mūsų rajone gimstamumas mažas, o mirčių užregistruojama dvigubai daugiau nei gimimų. Iš kitų išsiskiriame nebent tuo, kad nepaklūstame vaikų vardų mados tendencijoms.

Išsibarstę po pasaulį

Jei lygintume rajono gimstamumo statistiką, prieš dešimtmetį vaikų rajone gimdavo dvigubai daugiau ir rodiklis vis mažėja. Tiesa, 2024-aisiais gimė 5 kūdikiais daugiau nei 2023 m. Tačiau mirštamumo statistika praktiškai nepakito – kasmet anapilin iškeliauja daugiau nei pusė tūkstančio gyventojų.

Iš 229 šiemet įregistruotų naujagimių ketvirtadalis (58) gimė nesusituokusiose šeimose, o 10 vaikučių pagimdė vienišos mamos. Beje, dvi šeimos susilaukė dvynių. Nors trynukų praėjusiais metais rajone neregistruota, visgi jais galime pasidžiaugti – graži šeimyna su sostinėje gimusiais vaikeliais grįžo gyventi į mamos gimtinę.

Maža gimstamumo statistika dar liūdnesnė tuo, kad penktadalis (42) iš rajone įregistruotų vaikučių gimė užsienio šalyse, taigi maža tikimybė, kad jie grįš gyventi į gimtinę. Vilkaviškyje pernai įregistruoti mūsų šalies piliečiai išsibarstę po visą pasaulį – gyvena Airijoje, Anglijoje, Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje, Škotijoje, Norvegijoje, Danijoje, Rusijoje, Islandijoje, Olandijoje, Šveicarijoje, JAV ir net Meksikoje.

Nors vyrauja tendencija, kad jaunimas šiais laikais šeimas kuria ir vaikų susilaukia vėlesniame amžiuje, kone kasmet rajone pagimdo po vieną penkiolikmetę, tad 2024-ieji – ne išimtis. Daug metų iš eilės jauniausiu rajono tėvu tampa devyniolikmetis. Šiemet tokių jaunų tėčių – net du. Nors prieš kelerius metus vyriausia gimdyvė mūsų rajone buvo 48-erių moteris, šiemet vyriausios vaikelių susilaukusios dvi rajono gyventojos buvo atšventusios 43-iąjį gimtadienį, o vyriausias tėtis – 52-ąjį.

Dešimtukai skiriasi

Beje, vilkaviškiečiai rinkdami vardus savo atžaloms nepaklūsta šalies madų tendencijoms. Populiariausių šalies ir mūsų rajono berniukų vardų dešimtukas skiriasi iš esmės. Lietuvos gyventojai daugiausia savo atžalas krikštijo Marko (284), Beno (271), Jono (212), Motiejaus (211), Mato (193), Nojaus (188), Luko (187), Jokūbo (185), Leono (173) ir Adomo (173) vardais.

Vilkaviškio rajone į populiariausiųjų dešimtuką pateko tik keturi iš jų: pirmą vietą užėmęs Benas (8), toliau Leonas ir Matas (po 4) bei Motiejus (3). Be šių, mūsų rajone populiarūs Kajaus (5), Ado, Arono, Dominyko, Domo, Evano (po 4), Ajaus, Ugniaus, Majaus, Dovydo (po 3) vardai.

Rinkdami vardus mergaitėms rajono tėveliai labiau pataikė į šalies mados tendencijas. Populiariausiu, kaip ir šalyje, išrinktas Amelijos (6) vardas, taip pat dažni Sofijos, Luknės, Patricijos (po 3) vardai, tačiau šalies dešimtuko viršūnes užkariavę Emilijos (166), Lėjos (144), Liepos (142), Olivijos (141), Adelės (140), Emos (135) vardai pas mus į jį išvis nepateko. Jų vietą užėmė Eva (4), Barbora, Austėja, Rusnė, Elena, Matėja, Kotryna (po 3).

Dėl politinių aplinkybių

Iš 127 pernai įregistruotų mūsų rajono gyventojų santuokų 17 sudarytos užsienyje. Vilkaviškiečiai tuokėsi Jungtinėje Karalystėje, Meksikoje, JAV, Žaliojo Kyšulio Respublikoje, Japonijoje, Italijoje.

Įdomiausia tai, kad net keli rajono gyventojai, ankstesniais metais sudarę santuokas su Rusijos piliečiais, pernai jas panoro įtraukti į apskaitą mūsų šalyje. Ko gero, tam įtakos turėjo karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijoje susiklosčiusi sudėtinga politinė situacija.

Pastarieji politiniai įvykiai turėjo įtakos ir mūsų rajono santuokų statistikos įvairovei – praėjusiais metais už vilkaviškiečių ištekėjo dvi karo pabėgėlės ukrainietės.

Beje, ko gero, dėl tų pačių politinių aplinkybių trys rajono gyventojos atsisakė rusiškų pavardžių ir susigrąžino savo ar mamų mergautines lietuviškas.

Pavardes ir vardus rajono gyventojai keitė ir dėl kitų priežasčių. Du atsisakė tėvo pavardės ir pasirinko mamos, trims pavardės bei vardai pakeisti pateikus transseksualumo pažymą – du vyriškas pavardes turėję asmenys pasikeitė jas į moteriškas, viena moteris – į vyrišką.

Anot Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Žydrūnės Blauzdžiūnienės, vilkaviškietės santuokoje dažniausiai renkasi tradicinį vyro pavardės su šeiminę padėtį nurodančia priesaga variantą. Tiesa, kelios moterys pageidavo sutrumpintos pavardės formos, nenurodančios šeiminės padėties. Nauja tendencija – moterys vis dažniau renkasi dvigubą pavardę, kurioje prie mergautinės pridedama vyro pavardė, arba susituokusios pasilieka savo pavardę. Santuokų, kuriose vyras pasirinktų žmonos pavardę, praėjusiais metais neregistruota.

Iššūkių neatlaiko

Nors mirštamumo statistika niekada nedžiugina, kai kurie rodikliai gan įspūdingi. Tai, kad žmonių gyvenimo trukmė ilgėja, liudija vyriausių šį pasaulį palikusių rajono gyventojų amžius – ir vyras, ir moteris mirė jau atšventę 103-iąjį gimtadienį.

Dažniausios mirties priežastys, kaip liudija ir šalies statistika, – širdies ir kraujagyslių ligos. Visgi 9 rajono gyventojų netekome dėl nelaimingų atsitikimų, o 8 iš gyvenimo pasitraukė savo noru. 19 vilkaviškiečių mirtis ištiko užsienio šalyse.

Nedžiuginanti ir ištuokų statistika. Ankstesnių metų duomenys rodydavo, kad išsiskiria apie 50 proc. susituokusių šeimų. Praėję metai sumušė rekordus – skyrybų skaičius priartėjo prie vedybų skaičiaus: susituokė 127, išsiskyrė 118 sutuoktinių porų. Nesunku paskaičiuoti, kad vos 7 proc. santuokų atlaiko vedybinio gyvenimo iššūkius.