Pomėgį verslu pavertusiam vilkaviškiečiui klientų netrūksta

Andrius GRYGELAITIS

Rajono gyventojai žino: jei sugenda telefonas, kompiuteris ar garso technika, reikia važiuoti pas vilkaviškietį Povilą Venclovą. Galima neabejoti, kad jis tikrai pašalins net sudėtingiausius elektroninių prietaisų gedimus.

Iš visos Lietuvos

Vaikystėje tik ardęs, o paauglystėje jau ir tverti įvairius prietaisus pradėjęs Povilas galiausiai savo pomėgį pavertė verslu. Šiandien pas jį klientai neša telefonus, kompiuterius, planšetes, navigacijas, garso techniką ir kitus panašius prietaisus. Būna, kad į Vilkaviškyje, Medžiotojų gatvėje, įsikūrusią P. Venclovo darbo vietą užsuka žmonės su virduliais, dulkių siurbliais ar net… vibratoriais, tačiau šių taisyti auksinių rankų meistras neapsiima. Ne todėl, kad negalėtų ar nemokėtų, bet dėl to, jog paprasčiausiai nenori apsikrauti papildomais rūpesčiais.

Tik išskirtiniais atvejais jis imasi padėti viltį praradusiems žmonėms. Taip Povilas keletą sykių sutiko suremontuoti sugedusius dronus bei ėmėsi tvarkyti išsiderinusią žemės ūkio technikos elektronikos sistemą.

Darbų vilkaviškiečiui netrūksta. Jo kompiuteryje surašytas klientų sąrašas byloja, kad laukiančiųjų eilę nuolat sudaro apie 30 asmenų.

Taisyti elektroninius prietaisus Povilas pradėjo daugiau nei prieš 15 metų. Iš pradžių jis tvarkė tik audiotechniką, nes su ja buvo susijęs vienas iš didžiausių vilkaviškiečio pomėgių – dalyvavimas ir netgi teisėjavimas automobilinių garso sistemų varžybose, kuriose vertinama garso kokybė. P. Venclovas jose yra laimėjęs ne vieną apdovanojimą.

Šiandien taisyti brangią garso techniką vilkaviškiečiui patiki klientai iš visos Lietuvos. Iš tikrųjų pigių aparatų Povilas ir netvarko, nes to daryti paprasčiausiai neapsimoka.

„Kartais žmonės prašo sutaisyti keliasdešimt eurų kainuojančius garso stiprintuvus ar kitus panašius daiktus. Iš karto perspėju, kad detalės ir darbas jiems greičiausiai atsieis bent kelis šimtus eurų. Tai klientus priverčia susimąstyti. Tvarkyti garso techniką yra gana įdomu. Kartais tenka savaitę ar net ilgiau sukti galvą, kaip pašalinti gedimą, nors galiausiai paaiškėja, kad problema buvo akivaizdi ir menka“, – pasakojo meistras.

Inovatyvus požiūris

Įnikęs į audiotechnikos tvarkymą P. Venclovas po kurio laiko suprato, jog negali apsiriboti viena sritimi. Jis pamažu ėmė domėtis telefonų remontu. Susiradęs internete reikiamos informacijos vyras iš pradžių pradėjo taisyti savo bei namiškių telefonus, o vėliau – ir kitų žmonių.

„Nuo pat pradžių remontavau tik išmaniuosius telefonus. Nors tada dar buvo gana populiarūs mygtukiniai aparatai, bet supratau, kad jie neturi ateities“, – pasakojo pašnekovas.

Greitai pas Povilą su prašymais sutaisyti telefonus ar kitus elektrinius prietaisus ėmė kreiptis žmonės iš viso rajono. Tuo metu jis dar dirbo techniku vienoje įmonėje, tad papildoma veikla versdavosi tik po darbo. Kartais ką nors remontuoti vyras baigdavo tik paryčiais, tad į darbą keliaudavo neišsimiegojęs. Galiausiai jis suprato, kad taip tęstis nebegali, tad nusprendė mesti darbą ir įkurti savo dirbtuves.

„Šiokių tokių baimių buvo, tačiau jau buvau neblogai žinomas visame rajone, tad pagrįstai tikėjausi, jog klientų netrūks. Iš pradžių planavau susirasti kokias nors patalpas Vilkaviškio centre, tačiau tėtis pasiūlė įsirengti namo pusrūsį ir būtent čia priiminėti klientus“, – prisiminė vilkaviškietis.

Toks sprendimas pasiteisino su kaupu. Klientų jam išties niekada netrūko. Tuo metu, kol vyko interviu, pokalbį nuolat teko stabdyti dėl užsukusių žmonių. Pats vilkaviškietis teigė, jog daugiausiai klientų sulaukia pirmadieniais ir penktadieniais bei kasdien po 17-os valandos.

Skirtingi prašymai

Tvarkant elektroninius prietaisus būtina turėti ne tik žinių, bet ir specialių įrankių. Pavyzdžiui, norint išardyti šiuolaikinius mobiliuosius telefonus be kaitinimo kameros darbų neverta net pradėti. Povilo teigimu, anksčiau siekiant išardyti aparatus pakakdavo atsukti keletą varžtelių, o dabartiniai prietaisai yra sutvirtinti klijais.

Net ir neturėdami reikiamų įrankių žmonės vis tiek patys bando taisyti sugedusius aparatus, tačiau dažniausiai prisidaro tik dar daugiau problemų. Anksčiau ar vėliau jie vis tiek ateina pas Povilą Venclovą.

„Gana dažnai žmonės skundžiasi, jog telefonas nei iš šio, nei iš to neįsijungia. Tokiais atvejais man visada kyla įtarimas, ar tik aparatas nebus gavęs drėgmės. Nors dažniausiai klientai dievagojasi, kad taip tikrai nėra, tačiau išsiardžius prietaisą paprastai pasiteisina mano teorija. Tokiais atvejais padėti labai sunku. Jei vandens patenka į mikroschemų vidų, galima viską išdžiovinti, išvalyti cheminėmis priemonėmis, tačiau pats aparatas po kurio laiko gali vis tiek sugesti. Garantijos suteikti neįmanoma“, – pasakojo pašnekovas.

Dažniausiai žmonės prašo pakeisti skilusius telefonų ekranus ar sugedusias įkrovimo jungtis. Neretai pasitaiko gedimų, susijusių su programiniais dalykais – tenka šalinti kenksmingas programėles, perkelti informaciją iš vieno aparato į kitą, atkurti dingusius duomenis ir pan.

„Yra tokių žmonių, kurie tikina, jog jų telefonai yra „nulaužti“, juos kažkas seka, jie jaučiasi nesaugūs. Dažniausiai tam įtakos daro ir mėnulio fazės. Praktiškai galiu iš anksto numanyti, kada sulauksiu tokių klientų“, – juokėsi Povilas.

Dažniausiai vyrui tenka taisyti „Samsung“ ir „iPhone“ modelių telefonus. Meistras yra pastebėjęs, kad pastaruosius dažniau renkasi jaunimas. Jis ir pats jau ne pirmus metus naudoja „iPhone“ aparatą. Įprastai Povilas dirba tik su originaliomis detalėmis. Jis savo klientams visada pataria už detalę nepagailėti keleto papildomų eurų, tačiau būti ramiems dėl jos kokybės. Kaip pavyzdį pateikė telefonų įkroviklius. Tie, kurie nėra originalūs, neretai kaista, neturi būtinų apsaugų ir gali tapti gaisro priežastimi.

Nesąžiningi žmonės

Per ilgus metus Povilui teko susidurti tiek su labai dorais klientais, kurie net ir neprašyti susimoka už konsultacijas, tiek su ne visai sąžiningais asmenimis. Pastarieji dažniausiai paprašo kokios nors paslaugos, o po to dingsta, už ją taip ir nesumokėję.

„Maždaug prieš trejus metus vienas klientas užsisakė 350 eurų kainavusį gana reto telefono ekraną. Vėliau jis pranešė, kad visgi šios prekės neims. Deja, grąžinti tokias detales galima tik išskirtiniais atvejais. Taip ir laikiau tą ekraną pas save. Tik visai neseniai jį pritaikiau kito kliento telefonui, tačiau atgavau vos 100 eurų“, – pasakojo P. Venclovas.

Siekdamas išvengti panašių nesusipratimų, jis dabar iš žmonių už brangias detales iš anksto prašo tam tikro užstato arba reikalauja palikti prietaisus, kurie bus taisomi. Tiesa, ir tai dar negarantuoja, kad klientai atsiims jiems priklausantį suremontuotą turtą.

Net ir šiandien vilkaviškiečio dirbtuvėse galima surasti tokių aparatų, kuriuos Povilas seniausiai yra sutaisęs, tačiau žmonės nesugeba jų atsiimti ilgus mėnesius ar metus.

„Yra tokių, kurie vis žada atvažiuoti pasiimti savo daiktų, tačiau to taip niekada ir nepadaro. Pasitaiko, kad žmonės tiesiog ignoruoja mano prašymus. Paprastai po metų tokius įrenginius sunaikinu arba išardau ir dalis panaudoju kur nors kitur. Parduoti telefonų ar kompiuterių nesiryžtu, nes ten yra nemažai asmeninės žmonių informacijos“, – teigė P. Venclovas.

Jis teigė besimėgaujantis savo darbu. Buvo nuogąstaujančių, kad prieš keletą metų „G3“ barą atidaręs auksinių rankų savininkas apleis šį amatą, tačiau pats Povilas tą kategoriškai neigia bei tikina, kad abi veiklos netrukdo viena kitai.