Jaunoji pasaulio čempionato dalyvė šachmatams skiria visą laisvalaikį

Andrius GRYGELAITIS

Kiekvienas sportininkas svajoja bent kartą sudalyvauti aukščiausio lygio varžybose – olimpiadoje, Europos ar pasaulio čempionatuose. Galima sakyti, kad vilkaviškietė Augustė Ovčinikova šį tikslą jau įgyvendino. Praėjusių metų pabaigoje dvylikametė atstovavo Lietuvai pasaulio jaunių šachmatų čempionate.

Vyko palaikyti draugę

Italijoje esančiame Montesilvano mieste vykęs pasaulio jaunių šachmatų čempionatas sutraukė per 1 000 dalyvių iš 92 šalių. 13 dienų trukusios varžybos vyko 3 amžiaus grupėse. Dvylikametė A. Ovčinikova prie šachmatų lentų sėdo su sportininkais iki 14 metų amžiaus. Iš viso lietuvių delegaciją sudarė 8 sportininkai, o vilkaviškietė buvo jauniausia tarp jų. Beje, Augustė nebuvo vienintelė mūsų krašto atstovė. Lietuvos delegacijai vadovavo Vilkaviškio rajono sporto mokykloje treneriu dirbantis Rolandas Martinkus.

A. Ovčinikova teisę dalyvauti pasaulio pirmenybėse iškovojo laimėjusi dar praėjusį pavasarį vykusį Lietuvos čempionatą. Tiesa, kaip atskleidė pati šachmatininkė, šiose varžybose ji net neketino dalyvauti.

„Iki tol Lietuvos čempionatuose vis likdavau ketvirtoje vietoje, tad iš dalies buvo dingusi motyvacija bandyti dar sykį. Visgi mano draugė – kita vilkaviškietė Laura Maurutytė paragino vykti kartu ir ją palaikyti. Galiausiai užsiregistravau dalyvauti čempionate, tačiau jam nė kiek nesiruošiau, o ir varžybų metu didelių vilčių nepuoselėjau. Nuo pat pradžių sekėsi labai gerai. Išvakarėse prieš lemiamą kovą draugė iš Gargždų prasitarė, kad tiki, jog būtent aš laimėsiu Lietuvos čempionatą. Taip ir nutiko“, – šypsojosi A. Ovčinikova.

Griežta tvarka

Į pasaulio čempionatą vykusią lietuvių delegaciją maloniai nustebino Italijos sostinės Romos oro uoste prie jų priėjusi ir sėkmės palinkėjusi Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė, buvusi šachmatininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Pasirodo, ji tuo metu keliavo į Vatikaną.

Nors čempionatas truko beveik dvi savaites, galimybių apžiūrėti Italiją lietuviai nelabai turėjo. Ilgos kovos, o po jų pasiruošimas būsimoms partijoms atėmė labai daug laiko. Kaip pasakojo A. Ovčinikova, čempionatas buvo aukščiausio lygio. Itin didelį dėmesį organizatoriai skyrė saugumui ir siekiui užkirsti bet kokias galimybes sukčiauti. Tarkime, norint patekti į varžybų vietą reikėjo pereiti metalo detektorius. Į vidų nebuvo galima įsinešti jokių elektroninių priemonių, tarp jų – ir telefonų. Atsinešti savo vandens buteliukų taip pat nebuvo galima. Leista naudoti tik tuos, kuriuos iš anksto išdalijo organizatoriai.

Iš 11 žaistų partijų jaunoji vilkaviškietė laimėjo 4 ir 2 sužaidė lygiosiomis. Surinkusi 5 taškus ji įgyvendino prieš varžybas sau keltą tikslą. Visa tai lėmė, kad šiame čempionate Augustė uždirbo net 124 reitingo taškus. Tai – didžiausias pokytis tarp visos lietuvių delegacijos.

„Visas partijas žaidžiau su aukštesnį reitingą turinčiomis varžovėmis, tad lengva nebuvo. Šis čempionatas man suteikė neįkainojamos patirties. Juk teko kovoti prieš geriausius pasaulio žaidėjus! Iš pradžių žaidžiau pagal aiškias ir iš anksto suplanuotas taktikas. Paskutines dvi partijas treneris kaip tik patarė bandyti nustebinti varžoves ir leido daugiau improvizuoti. Nežinau, ar tai tik sutapimas, tačiau abi jas laimėjau. Geras jausmas atstovauti Lietuvai! Pastebėjau, kad ne visi varžovai žinojo, kur yra mūsų šalis“, – stebėjosi A. Ovčinikova.

Tikisi pakartoti

Iš pasaulio čempionato į Lietuvą grįžusi jaunoji vilkaviškietė vylėsi, jog dalyvavimas tokio aukšto lygio varžybose jai nebuvo pirmas ir paskutinis.

„Pastebėjau, kad grįžusi Augustė savyje rado dar daugiau motyvacijos stengtis tobulėti. Apskritai, tokio lygio varžybos jauniesiems žaidėjams suteikia daug pasitikėjimo. Jie pamato kitų šalių atstovų taktikas, gali įvertinti savo lygį. Kartais žaidžiant tik Lietuvoje gali pasirodyti, kad viršūnė jau pasiekta, tačiau tarptautinės varžybos priverčia grįžti į realybę. Čia varžosi geriausi pasaulio žaidėjai. Kai kurie iš jų – tarsi kompiuteriai. Priversti juos suklysti – labai sunku“, – mintimis dalijosi lietuvių delegacijos vadovas ir Augustės treneris R. Martinkus.

Savo auklėtinei Rolandas Martinkus negailėjo gražių žodžių ir vadino Augustę Ovčinikovą itin perspektyvia sportininke. Treneris neabejojo, kad ji kartu su drauge Laura Maurutyte turės dar ne vieną galimybę pakovoti dėl vietos panašaus lygio turnyruose. Specialistas atskleidė, kad Augustė su Laura jau artimiausiu metu ketina su suaugusiomis varžovėmis kovoti Lietuvos moterų šachmatų lygoje bei paslapčia svajoja apie dalyvavimą Europos klubiniame čempionate.

„Neįtikėtina, kad iš tokio nedidelio miesto kaip Vilkaviškis žaidėjai reguliariai patenka į pasaulio čempionatus. Kadaise šiose varžybose dalyvavo Areta Jaškūnaitė, teisę buvo iškovojęs, tačiau į varžybas taip ir neišvyko Albertas Janulaitis, o dabar – Augustė. Manau, kad tai dar tikrai ne paskutinis kartas, kai Vilkaviškio vardas skamba tokiame kontekste“, – neabejojo R. Martinkus.

Įtraukia visą šeimą

Žaisti šachmatais Augustė pradėjo vaikų darželyje. Nuo pat pirmųjų treniruočių šis žaidimas mergaitę taip įtraukė, kad minčių ką nors keisti niekada nebuvo. Jau pirmajame savo turnyre A. Ovčinikova iškovojo antrąją vietą, o tai jaunajai vilkaviškietei įkvėpė motyvacijos treniruotis toliau. Augustės potencialas ėmė ryškėti jai pradėjus lankyti mokyklą. Apdovanojimų lentyna pildėsi kone po kiekvieno turnyro. Šiandien mergaitė jau net nežino, kiek ir kokių trofėjų yra iškovojusi.

„Man iki šiol labai patinka tiek dalyvauti varžybose, tiek treniruotis. Iš tikrųjų yra dar daug kur tobulėti. Kartu su treneriu mokomės pradėti bei užbaigti partijas, sprendžiame įvairias užduotis, analizuojame savo ir varžovų ėjimus. Yra labai daug teorinių dalykų, kuriuos reikia išmokti. Šachmatams skiriu visą savo laisvalaikį. Lankau ir šokius, tačiau šachmatams vis tiek teikiu pirmenybę“, – teigė pašnekovė.

Įvairiuose turnyruose ji dalyvauja kone kiekvieną savaitgalį. Tai neabejotinai įtraukia ir mergaitės tėvus. Jos mama Edita pasakojo, kad visas šeimos gyvenimas sukasi apie dukros pomėgį. Tuo metu, kai Augustė kovoja, tėvai jos rezultatus tiesiogiai seka internetu arba varžybų vietoje.

„Patys šachmatais nežaidžiame, bet dukrą palaikome ir labai už ją sergame. Kartais atrodo, kad išgyvename net labiau nei ji pati. Iš tikrųjų Augustė yra gana rami. Ji moka tvarkytis su savo emocijomis, o ir treneris jos pernelyg nespaudžia. Tai – labai svarbu. Atsimenu, kai būdama visai maža ji po pralaimėjimų verkdavo. Dabar jau to nėra“, – pasakojo E. Ovčinikova.