Taisyklių lengvatomis gali naudotis ne visi neįgalūs vairuotojai

Eglė KVIESULAITIENĖ

Ar pusę darbingumo praradęs žmogus turi teisę naudotis neįgaliesiems skirtomis automobilių stovėjimo vietomis? Toks klausimas kilo vilkaviškiečiui, atsakymo ieškojusiam ir Kelių eismo taisyklėse, ir net vairavimo mokyklose.

Išsiaiškinti nepavyko

Į redakciją užsukęs vilkaviškietis Kęstutis prašė žurnalistų išsiaiškinti ir parašyti apie tai, kas gali statyti automobilius neįgaliesiems skirtose vietose prie prekybos centrų ar kitų įstaigų. Vyras sakė, kad turi medikų išvadas, jog jo darbingumas tesiekia 50 proc., tad būtų linkęs ant savo automobilio užsiklijuoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“. Šis ženklas skirtas transporto priemonėms, kurias vairuoja neįgalieji arba juos vežantys asmenys.

– Kai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos medikų paklausiau, ar galiu ant savo automobilio užsiklijuoti neįgaliojo ženklą, mane pagąsdino, kad policijos būsiu nubaustas, – pasakojo Kęstutis. – Neva tokiu ženklu naudotis gali tiek tie, kurie be lazdos nepaeina. Bet pažįstu žmonių, kurie iš pažiūros atrodo sveiki – nors į žagrę kinkyk, bet jie turi pažymėjimus ir naudojasi neįgaliesiems skirtomis vietomis automobilių stovėjimo aikštelėse.

Vilkaviškietis sakė nenorintis piktnaudžiauti savo neįgalumu, bet kartais jaučiasi prastai, todėl kyla būtinybė automobilį pasistatyti arčiau parduotuvės durų. Kęstutis įsitikinęs, kad perpus sumažėjęs darbingumas jam nustatytas ne veltui – vadinasi, sveikata ne tokia jau gera.

Kas turi teisę naudotis neįgaliojo vairuotojo lengvatomis, Kęstutis bandė aiškintis pats: naršė internete, paieškoti informacijos prašė šiuolaikines technologijas geriau išmanančių vaikų, buvo nuėjęs į vairavimo mokyklą, kur dirba Kelių eismo taisykles puikiai suprantantys instruktoriai. Tačiau ir šie, paieškoję savo dokumentuose, atsakyti negalėjo.

Netekusiesiems darbingumo

Ženklo „Neįgalusis“ išdavimo tvarką reglamentuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Patys vairuojantys lengvuosius automobilius neįgalieji turi teisę naudoti šį ženklą, jeigu jiems nustatytas 0–30 proc. darbingumo lygis arba dideli specialieji poreikiai, taip pat tie, kurie turi neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę. „Neįgaliojo“ ženklu gali būti pažymėtas ir automobilis to asmens, kuris vežioja 0–25 proc. darbingumo lygio ar didelių specialiųjų poreikių turintį žmogų.

Minėtu ženklu žymimos ir socialinės globos įstaigų, neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų ir kt. transporto priemonės, kuriomis vežami neįgalieji ar jiems skirtos techninės pagalbos priemonės.

„Neįgaliojo“ ženklu pažymėtos transporto priemonės vairuotojas turi pateikti savo ar keleivio nedarbingumo lygį liudijantį dokumentą – neįgaliojo pažymėjimą.

Vairuotojui, vairuojančiam transporto priemonę, kuri pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, leidžiama įvažiuoti į zoną, pažymėtą kelio ženklais „Eismas draudžiamas“ ir „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“, taip pat nepaisyti kelio ženklų „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ ir „Stovėjimo nurodytu laiku vieta“ reikalavimų, sustoti ir stovėti kelio ženklų „Sustoti draudžiama“, „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje ir (arba) ties nubrėžtomis prie važiuojamosios dalies krašto geltonomis horizontaliojo ženklinimo linijomis.

Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę įsigyti turi teisę darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis. Šią kortelę gali gauti ir tie vairuotojai, kuriems nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis, tačiau dėl ligos sukeltos negalios jie naudojasi neįgaliojo vežimėliu, lazdele, ramentais ar vaikštyne.

Pensijos sulaukę vairuojantys asmenys taip pat gali įgyti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę, jei iki senatvės pensijos amžiaus jiems buvo nustatytas 30 proc. darbingumo ar didelių specialiųjų poreikių lygis.

Automobilių statymo korteles išduoda Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos skyriai.

Turintieji teisę naudoti ženklą „Neįgalusis“ privalo tai daryti pagal taisykles – juo pažymėti automobilio priekį ir galą. Taip pat matomoje vietoje palikti neįgaliojo pažymėjimą ar neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę.

Padidėjo baudos

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas Rolandas Gylys pripažino, kad pareigūnai paprastai netikrina, ar neįgaliojo ženklu pažymėto automobilio vairuotojas turi atitinkamą neįgalumo lygį, ar lipduką užsiklijavęs legaliai. Todėl dėl tokio pažeidimo nubaustų vairuotojų pastaruoju metu nėra.

Pareigūnas patikino, kad vairuotojai apskritai elgiasi vis kultūringiau – nestato automobilių neįgaliesiems skirtose vietose, jei neturi tam teisės. Dėl to konfliktų praktiškai nekyla ir policijai įsikišti netenka. Konfliktai dėl neįgaliesiems skirtų automobilių statymo vietų dažniau kyla prie daugiabučių, kur vietų skaičius apskritai ribotas.

– Būna atvejų, kai daugiabučio gyventojas kreipiasi į Savivaldybės Eismo saugumo komisiją, kad jo kieme būtų pažymėta neįgaliesiems skirta automobilio statymo vieta. Tačiau paaiškėjus, kad name gyvena ir daugiau neįgaliųjų, kyla konfliktų. Tuomet tenka aiškintis, ar visi turi teisę naudotis neįgaliesiems skirta stovėjimo vieta, – kalbėjo R. Gylys. – Bet tokių atvejų pasitaiko ne taip dažnai – kartą per kelerius metus.

Praėjusių metų pabaigoje Seimas priėmė Administracinių nusižengimų kodekso pataisas ir padidino baudas vairuotojams, kurie neturėdami tam teisės stato automobilius neįgaliesiems skirtose vietose. Sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, neturint teisės sustoti ir stovėti tokiose vietose, užtraukia baudą nuo 60 iki 180 eurų.