Danguolė PROTASEVIČIENĖ
Baltas stebuklas
Aš taip laukiu baltumo žiemos, tyliai šokančių snaigių,
Vėjo fleitos grojimo karštam kamine,
Ledo tilto per upę, slidaus rogių kelio
Ir arbatos puodelio prie laužo miške.
Na ir kas, kad šiaurys už apykaklės priberia sniego,
Ledo bučiniu skruostus bučiuoja rausvus.
Juk stebuklas braidyti baltoj mėnesienoj
Ir stebėt nepasiekiamus paukščių takus.
Lieka pėdos sniege lig pavasario tirpsmo,
Lieka eglės viršūnėj pakibus žvaigždė.
Aš sugrįšiu atgal po lygiadienio virsmo,
Kai atokaitoj miško žibuoklės kvepės.
Onutė JASAITIENĖ
Balti keliai
Nusidriekė per žemę
Baltutės brydės apsnigtuos miškuos,
Ir leidžias baltos snaigės tau į plaukus,
Ir tirpsta tavo šiltuose delnuos.
O ant peties
Nukrinta sauja sniego
Netyčia man nuo snaudžiančios pušies,
Aš paprašysiu, kad atsiųstų žvaigždės
Man baltą sapną vidury nakties.
Aš paprašysiu,
Žvaigždės kad nutiestų
Baltutį taką be piktų pūgų,
Kad kai sapne tave pašauksiu tyliai,
Galėtum tu ateiti tuo taku.
ORIJA
Šerkšnas
Šerkšno švytėjimas baltas
Atveria džiaugsmo vartus.
Tyras, švelnus, nekaltas
Šerkšno švytėjimas baltas.
Širdys neramios, sugeltos,
Ryto šventumą pajus.
Šerkšno švytėjimas baltas
Atveria džiaugsmui kelius.
Biruta PĖVERAITYTĖ
Žiemos akys melsvai baltos –
Traukia ledo ežerai.
Krenta, krenta purios snaigės,
Krenta sniego kailiniai.
Eglės, pušys švyti, švyti –
Ant šakų žiedų žiedai!
Tai išdykėlės snaigužės
Žaidžia saulės spinduliais.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.