Seimo nario mandatą rajono rinkėjai įteikė Algirdui Butkevičiui

Dangyra APANAVIČIENĖ

Susigrąžinęs rajono žmonių pasitikėjimą 11 proc. balsų persvara Seimo rinkimus sekmadienį laimėjo Algirdas Butkevičius.

Palaikė ilgametį politiką

Kaip ir 2016 metais, taip ir šiuose rinkimuose lemiama kova dėl Seimo nario mandato vyko tarp Algirdo Butkevičiaus ir Kęstučio Smirnovo – dviejų parlamentarų. Tik prieš ketverius metus tuomet dar niekam nežinomas politikos naujokas, sportininkas iš Šakių, veržliai atėjęs su galingai tradicines partijas nušlavusia „žaliąja“ Valstiečių ir žaliųjų sąjungos banga, antrajame rinkimų ture nugalėjo ilgametį Socialdemokratų partijos lyderį, tuometinį Ministrą Pirmininką A. Butkevičių. Pastarasis kandidatas tuomet surinko 6121 balsą (47 proc.), o rinkimus laimėjęs K. Smirnovas – 6381 balsą (49 proc.). Varžovus teskyrė 260 (2 proc.) balsų, tačiau lig tol penketą kadencijų lengvai rinkimus laimėdavusiam ir net tris sykius iš pirmo karto į Seimą išrinktam A. Butkevičiui tuomet teko pripažinti varžovo pergalę. Visgi A. Butkevičius 2016-aisiais į Seimą pateko, nes daugiamandatėje rinkimų apygardoje tarp Socialdemokratų partijos sąrašo dalyvių kaip partijos vedlys jis surinko daugiausia pirmumo balsų.

Šie rinkimai A. Butkevičiui buvo sėkmingi – po ketverių metų pertraukos jam pavyko susigrąžinti per keletą kadencijų užsitarnautą vilkaviškiečių pasitikėjimą. Sekmadienį jį palaikė daugiau nei pusė rinkimuose dalyvavusių rajono žmonių. Savo balsus už A. Butkevičių atidavė 6648 rinkėjai (54 proc.) arba 527 balsais daugiau nei 2016 metais.

K. Smirnovas surinko 5249 (42,6 proc.) balsus arba 1132 balsais mažiau nei per ankstesnius rinkimus. Balsų skirtumas tarp abiejų kandidatų šiemet buvo didesnis – 11,4 proc.

Pirmavo nuo pat pradžios

Priminsime, kad per 2016 metų pakartotinius rinkimus intriga virė iki pat paskutinės minutės, nes pradėjus aiškėti rezultatams pirmaudavo tai vienas, tai kitas kandidatas. Tik paskutiniai rezultatai, atėję iš kai kurių didžiųjų Vilkaviškio miesto ir Kybartų rinkimų apylinkių, nulėmė K. Smirnovo pergalę.

Šįkart viskas buvo kitaip. Jau nuo pat pradžių iš rinkimų apylinkių pradėję plaukti skaičiai buvo palankūs A. Butkevičiui, o paskutiniai rezultatai, gauti iš visų keturių Vilkaviškio miesto apylinkių, patvirtino, kad rinkimus laimėjo politikos senbuvis.

K. Smirnovas savo varžovą įveikė tik septyniose apylinkėse: Lakštučiuose (gavo 58,3 proc. balsų), Bartninkuose (58,9 proc.), Opšrūtuose (56,9 proc.), Stirniškiuose (54 proc.), Serdokuose (52,7 proc.), Daržininkuose (58,3 proc.) ir Virbalyje (47,7 proc.). Visose kitose apylinkėse pergalę šventė A. Butkevičius. Dešimtyje iš jų šis kandidatas sulaukė net 60–68 proc. rinkėjų palaikymo: Virbalio kaimiškojoje rinkimų apylinkėje, Klampučiuose, Gudkaimyje, Pašeimeniuose, Vištytyje, Šiaudiniškiuose, Karalkrėslyje, Bačkiškiuose, Alvite ir Matlaukyje.

Skirtingai nei A. Butkevičiui 2016 metais, K. Smirnovui su Seimu teks atsisveikinti, nes į parlamentą jis nepateko nė pagal Valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą pirmajame rinkimų ture.

Džiaugėsi atgautu pasitikėjimu

Vėlų sekmadienio vakarą pakalbintas A. Butkevičius neslėpė džiaugsmo rinkimų rezultatais, kuriuos buvo ką tik sužinojęs. Teigė, jog esąs nepaprastai dėkingas Vilkaviškio krašto žmonėms, o paklaustas, ką norįs jiems pasakyti, A. Butkevičius negailėjo pažadų:

– Padariau išvadą: būdamas premjeru stengiausi dirbti visai Lietuvai ir per mažai dėmesio skyriau Vilkaviškio krašto žmonėms. Tą nuoširdžiai pripažįstu. Šie rinkimai parodė, kad atgavau savo rinkėjų pasitikėjimą ir tuo labai džiaugiuosi. Per ateinančius ketverius metus aš tikrai žmonių nenuvilsiu ir pateisinsiu jų lūkesčius. Kartu su rajono Savivaldybe padarysiu daug darbų, kuriuos esu pažadėjęs.

Panašus rinkėjų aktyvumas

Per ketverius metus Vilkaviškio rajone sumažėjo 891 rinkėju, tad ir rinkimuose jų dalyvavo 585-iais mažiau. Iš 32 125 balsavimo teisę turinčių gyventojų savo pilietinę poziciją išreiškė 12 322 rinkėjai (38,4 proc.), 2016 m. – 12 907 rinkėjai (39,1 proc.). Lietuvoje rinkėjų aktyvumas šiemet buvo 39 proc., kai 2016 m. šis skaičius siekė net 50,6 proc.

Šiemet valdančiąją Seimo koaliciją burs ir naująją Vyriausybę formuos šiuo metu opozicijoje esantys konservatoriai, iškovoję 50 mandatų. Ketverius metus Lietuvą valdžiusiems „valstiečiams“, naujos kadencijos parlamente gavusiems 32 vietas, teks trauktis į opoziciją. Kas prisidės prie valdančiųjų, o kas liks su opozicijos atstovais, turėtų paaiškėti netrukus.

Ką išsirinko kaimynai?

Sūduvos pietinėje vienmandatėje apygardoje, apimančioje Kalvarijos ir kitas aplinkines kaimiškąsias rinkimų apylinkes, dėl vietos Seime varžėsi konservatorius Vaidas Šalaševičius ir „valstietis“ Kęstutis Mažeika. Rinkimus laimėjo pastarasis, surinkęs 60 proc. rinkėjų balsų ir didele balsų persvara (40 proc.) įveikęs V. Šalaševičių.

Sūduvos šiaurinėje rinkimų apygardoje, jungiančioje Šakių rajono ir Kazlų Rūdos savivaldybių rinkimų apylinkes, mandatą į Seimą iškovojo taip pat „valstiečių“ atstovas Giedrius Surplys (51,7 proc.). Konservatorė Irena Haase čia sulaukė 48,3 proc. rinkėjų palaikymo, tačiau vietą Seime išsaugojo sėkmingai pasirodžiusi daugiamandatėje apygardoje.

Trečiam Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovui Dainiui Gaižauskui rinkimai Marijampolės vienmandatėje apygardoje buvo nesėkmingi. Gavęs 46,8 proc. balsų mandatą į Seimą jis turėjo atiduoti konservatoriui Andriui Vyšniauskui (53,2 proc.), kuris ryškia balsų persvara prieš ketverius metus pralaimėjo D. Gaižauskui. Tačiau pastarasis kandidatas į Seimą pateko pagal rinkimų sąrašą per pirmąjį prieš porą savaičių vykusį turą daugiamandatėje apygardoje.