Minime Gedulo ir vilties dieną

Minime Gedulo ir vilties dieną

Tėvyne, Tėvyne,

Tavęs nepamiršom…

Tuo ilgesiu mes gyvenom,

Iš Tavęs, tolimos, sėmėm vilties ir stiprybės…

(Marytė KONTRIMAITĖ, „Mano vaikystės Tėvynė“)

Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena, kai 1941-ųjų birželį Sovietų Sąjunga pradėjo masiškai tremti Lietuvos gyventojus į Sibirą. Birželio 14–18 dienomis bendras iš Lietuvos išvežtų žmonių skaičius siekė apie 18,5 tūkst.

Vis dėlto birželio 14-oji yra ne tik tautos gedulo, bet ir vilties diena. Vilties išgyventi, vilties sugrįžti į Tėvynę, vilties išvysti savo artimuosius. Viltis palaikė tremtinius ir kalinius sunkiausiais, juodžiausiais jų gyvenimo metais, suteikė jėgų ir tvirtybės. Jie sugrįžo – gyvi ir mirę, kad atgultų amžinojo poilsio savo žemėje.

Kviečiu visus prisiminti ištremtus Lietuvos žmones, pagerbti nuo represinio režimo nukentėjusių Vilkaviškio krašto gyventojų, jų artimųjų atminimą ir niekada neprarasti vienybės bei vilties.

Algirdas NEIBERKA

Vilkaviškio rajono savivaldybės meras

Užsk. 1829