Pernai ligonių kasos gavo 129 pacientų prašymus kompensuoti planinio gydymo Europos Sąjungos (ES) šalyse išlaidas. Daugiausia Lietuvos gyventojų – 48 asmenys – gydėsi Latvijoje.
Pacientams ES šalyse buvo atliktos įvairios operacijos, suteiktos gydytojų specialistų konsultacijos, taip pat medicininės reabilitacijos paslaugos, atlikti brangūs tyrimai, įsigyta medicinos pagalbos priemonių (MPP) ir vaistų. Už šias paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto buvo sumokėta daugiau nei 114 tūkst. eurų.
„Pernai pacientų prašymų kompensuoti gydymo ES šalyse išlaidas per pastaruosius kelerius metus gauta daugiausiai. Pavyzdžiui, 2014 m. buvo pateikti 54 prašymai, 2015 m. – 88, 2016 m. – 53, 2017 m. – 98. Vis dėlto prašymų nėra daug. Lietuvos žmonės mieliau gydosi savo šalyje. Na, o jeigu jau vyksta gydytis į užsienį, tai dažniau renkasi paslaugas arčiau namų, artimiausiose kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje“, – sakė Valstybinės ligonių kasos (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tarptautinių reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Inga Ježerkauskaitė.
Daugiausia prašymų kompensuoti gydymo išlaidas ligonių kasos gavo iš tų Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų, kurie gydėsi Latvijoje (48), Vokietijoje (23), Lenkijoje (21), Slovakijoje (19).
Pacientams buvo kompensuotos 62 paslaugos, suteiktos kaimyninių šalių ligoninėse, 14 atvejų pacientai buvo konsultuoti gydytojų specialistų: radiologo, oftalmologo, gastroenterologo, echoskopuotojo, endoskopuotojo ir kt., 17 atvejų pacientams buvo suteiktos medicininės reabilitacijos paslaugos, 6 atvejais atlikti brangieji tyrimai, 7 atvejais buvo įsigyta vaistų ir 23 atvejais kompensuota MPP įsigijimo išlaidos.
Kaip ir 2017 m., daugiausia sprendimų (45) kompensuoti pacientų gydymosi išlaidas pernai priėmė Vilniaus teritorinė ligonių kasa (TLK). Kitos kasos tokių sprendimų priėmė mažiau.
„Mūsų šalies pacientams reikėtų žinoti, kad už paslaugas, suteiktas užsienyje, jie turės sumokėti patys ir tik grįžę į Lietuvą galės kreiptis į TLK dėl patirtų išlaidų kompensavimo. ES šalyse suteiktų paslaugų išlaidos kompensuojamos tik tokiomis pačiomis kainomis ir sąlygomis, kaip jos būtų kompensuojamos Lietuvoje“, – teigia I. Ježerkauskaitė.
Pasak specialistės, už Lietuvos ribų sveikatos priežiūros paslaugos dažniausiai kainuoja daug brangiau. Pavyzdžiui, senosiose ES šalyse kainos skiriasi daugiau nei keliais kartais, naujosiose jie yra mažesni. Tad kainų skirtumą, jei toks atsiranda, reikia padengti patiems. Pernai patys gyventojai sveikatos priežiūros paslaugoms vidutiniškai išleido daugiau kaip 301 tūkst. eurų – 2,6 karto daugiau, nei jiems buvo kompensuota.
VLK specialistai pataria atsakingai apsvarstyti ketinimą gydytis ES šalyse. Labai svarbu išsiaiškinti, kiek reikiama gydymo paslauga kainuos užsienio šalyje, į kurią planuojama vykti, ir kokia išlaidų dalis bus kompensuota grįžus į Lietuvą.
Negali būti kompensuojamos tos paslaugos, kurios Lietuvoje neapmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Be to, nėra kompensuojamos svetur gautos slaugos ar ilgalaikio gydymo, skiepijimo, prevencinėse programose numatytų paslaugų išlaidos. Specialistai ragina įsidėmėti, kad prieš išvykstant visada būtina gauti gydytojo siuntimą, nes tokia sąlyga taikoma apdraustiesiems, gaunantiems paslaugas Lietuvoje.
Galimybe gydytis ES šalyse pacientai naudojasi nuo 2013 m. spalio 25 d., kai įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas.
2014–2018 m. ligonių kasos iš viso gavo 422 gyventojų prašymus kompensuoti gydymo ES šalyse išlaidas. Tam iš PSDF biudžeto buvo išleista apie 353,7 tūkst. eurų.
Valstybinės ligonių kasos inf.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.