Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos

Andrius GRYGELAITIS

Pastaruoju metu Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos bendruomenėje tvyro įtampa. Dalis įstaigos darbuotojų niekaip neranda bendros kalbos su Daržininkų skyriuje dirbančia pradinių klasių mokytoja.


Įžeidė kolegės pozicija

Į redakciją kreipėsi Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos direktorius Martynas Kasperaitis ir ilgametė šios įstaigos pedagogė Ofelija Čėsnienė. Jie neslėpė, kad buvo šiek tiek įskaudinti neseniai „Santakos“ laikraštyje išsakytų Daržininkų skyriaus pradinių klasių mokytojos bei rajono pedagogų profesinės sąjungos pirmininkės Kristinos Leskauskienės minčių apie tai, jog šioje mokykloje streikai vertinami kaip didžiausia blogybė.

„Direktoriumi dirbu aštuntus metus ir per visą šį laiką į mane niekas nesikreipė dėl noro streikuoti. Kai prieš kelis metus Lietuvos mokytojai piketavo dėl savo teisių, mūsų mokykloje apie tai niekas net nekalbėjo. Jei kas šito ir norėtų, aš tikrai neprieštaraučiau. Surastume būdų, kaip tuo metu užimti mokinius. Kiek žinau, neseniai Kristina mokytojams buvo išsiuntinėjusi klausimus, ar šie pritartų streikui. Nors rezultatus ji žadėjo paviešinti, tačiau to nepadarė. Vis dėlto aš labai abejoju, ar kas tam pritartų. Mūsų mokykloje pedagogų profesinė sąjunga nėra atstovaujamasis organas. Tam turime išsirinkę mokytojų darbo tarybą. Profesinė sąjunga įstaigoje – labai silpna. Turime tik du aktyvius narius – minėtą Daržininkų skyriaus pedagogę ir ne pagrindinėse pareigose dirbančią mokytoją“, – kalbėjo mokyklos direktorius.


Bylinėjosi teisme

M. Kasperaitis pasakojo, kad K. Leskauskienė jau kuris laikas drumsčia vidinę mokyklos atmosferą. Ir ne vien skambiais pareiškimais spaudoje. Anot vadovo, didelė dalis mokyklos pedagogų jos privengia, nes ši darbuotoja nuolat ieško būdų, kaip tarpusavyje sukiršinti kolegas, bando atkreipti dėmesį net į menkiausias kolegų klaidas. Tiesa, direktoriaus teigimu, ir pati pradinių klasių mokytoja jų neišvengia. Kaip pavyzdį jis pateikė praėjusiais metais vykusius mokyklos darbo tarybos rinkimus. Tuomet K. Leskauskienė reikalavo šioje organizacijoje rezervuoti vieną vietą profesinės sąjungos atstovui.

„Čia būtų tas pats, jei aš paprašyčiau man rezervuoti vietą savivaldybės Taryboje. Taip negalima. Yra įstatymai, kurių reikia laikytis. Juk tiek į rajono Tarybą, tiek į mokyklos darbo tarybą atstovus renka kiti. Tąkart į darbo tarybą nei K. Leskauskienė, nei kita profesinės sąjungos narė išrinktos nebuvo“, – pasakojo M. Kasperaitis.

Direktorius neslėpė, kad tarp jo ir Daržininkų skyriaus pedagogės yra senų nesutarimų. Maždaug prieš penkerius metus, panaikinus Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos Lauckaimio skyrių, K. Leskauskienė buvo atleista iš pareigų. Tąkart mokytojai buvo pasiūlytos kitos pareigos – 0,5 etato pailgintos darbo dienos vaikų grupėje, tačiau su tokiomis sąlygomis ji nesutiko ir nusprendė su mokyklos vadovybe bylinėtis teisme, siekdama atgauti prarastą darbą. Mokytoja teismą laimėjo ir buvo grąžinta į darbą, o M. Kasperaitis iš savo asmeninių lėšų turėjo sumokėti mokyklai atstovavusiems advokatams.

„Tąkart jau gavusi atleidimo lapelį ir sužinojusi, kad netrukus neteks darbo, K. Leskauskienė mokykloje įkūrė mokytojų profesinę sąjungą ir buvo išrinkta jos pirmininke. Taip darbuotoja tarsi apsisaugojo nuo galimo atleidimo, nes įstatymas draudžia be profesinės sąjungos sutikimo atleisti jos narius. Mano nuomone, toks profesinės sąjungos susikūrimas buvo neteisėtas, tačiau tada teismas nagrinėjo tik patį atleidimo faktą“, – prisiminė M. Kasperaitis.

Jis teigė, kad K. Leskauskienė nebuvo pati kompetentingiausia įstaigos darbuotoja, tad ketinimas su ja atsisveikinti buvo gana logiškas. Direktorius stebėjosi, kad jos atsiųstame stojimo į profesinę sąjungą pranešime buvo palikta rašybos klaidų.

„Galbūt man nederėtų taip sakyti, tačiau aš nenorėčiau, kad tokia pedagogė mokytų mano vaikus. Deja, neturiu galimybių ką nors pakeisti, nes ją gina Lietuvos profesinė sąjunga“, – apmaudo neslėpė pašnekovas.


Mokytojai privengia

Į darbą grąžinus K. Leskauskienę iš pareigų teko atleisti kitas dvi pedagoges: vienišą du nepilnamečius vaikus auginančią mamą bei beveik keturis dešimtmečius įstaigoje išdirbusią pedagogę. Daugumai mokytojų tokia situacija, aišku, nepatiko.

Ilgametė mokyklos darbuotoja O. Čėsnienė pasakojo, kad sugrąžinta į darbą K. Leskauskienė ėmė jaustis nenugalima, pradėjo regzti įvairias intrigas, o reikalaudama sau privilegijų iki šiol kartais nevengia pagrasinti teismais.

„Dauguma mokytojų jos privengia. Mūsų kolektyvas nėra didelis, esame tarsi šeima, tačiau vienas žmogus vis bando situaciją išbalansuoti. Laimei, kol kas nesėkmingai“, – kalbėjo O. Čėsnienė.

Ji teigė ilgai nežinojusi, kad mokykloje veikia pedagogų profesinė sąjunga, todėl net neabejoja, kad K. Leskauskienė ją įkūrė tik siekdama asmeninės naudos. O. Čėsnienės teigimu, Žaliosios ugdymo įstaigoje niekada nebuvo profesinės sąjungos poreikio. Tiesa, ji pripažino, kad buvo kilę minčių įkurti šią organizaciją, tačiau tik kaip atsvarą jau veikiančiam K. Leskauskienės vadovaujamam dariniui.


Didžiausia etato dalis

Neseniai „Santakoje“ publikuotame straipsnyje K. Leskauskienė teigė, kad šiais metais ji turi didesnį krūvį nei pernai, tačiau jos atlyginimas yra maždaug 10 eurų mažesnis. M. Kasperaitis teigė, kad dėl šios situacijos pradinių klasių mokytoja turėtų kaltinti ne jį, o etatų skirstymo tvarką patvirtinusią Švietimo ir mokslo ministeriją. Anot direktoriaus, Daržininkų skyriaus pedagogė mokykloje turi didžiausią darbo krūvį – 0,77 etato. Tiek neturi nė vienas kitas įstaigos pedagogas.

„Pagal praėjusių metų tvarką, vieną etatą būtų galima prilyginti tiems, kas turėjo 18 kontaktinių valandų. Galima sakyti, kad pernai Kristina turėjo maždaug 1,2 ar 1,3 etato. Įvedus naują darbo apmokėjimo modelį pasikeitė atlyginimų skaičiavimo tvarka – K. Leskauskienei liko tik 0,77 etato. Be to, šiemet net 40 proc. jos atlyginimo sudaro užmokestis už nekontaktines valandas. Tai – labai daug. Jei būčiau laikęs senas nuoskaudas, galbūt galėjau kitaip viską sudėlioti, tačiau kodėl neduoti žmogui uždirbti, jeigu tai leidžia įstatymai? K. Leskauskienė tikrai neturėtų skųstis savo darbo užmokesčiu. Ji – viena iš trijų mūsų įstaigos pradinių klasių mokytojų. Neatskaičius mokesčių, jų uždarbiai siekia nuo 735 iki 749 eurų. Kristina moko tik šešis vaikus, tad nemanau, kad tai blogas atlyginimas“, – svarstė mokyklos direktorius.


Žvalgytis į praeitį nenorėjo

Pati K. Leskauskienė pripažino, kad mokykloje tarp pedagogų tvyro tam tikra įtampa, tačiau dėl to ji kaltino naują etatinio darbo užmokesčio tvarką, dėl kurios šiuo metu streikuoja kai kurios šalies ugdymo įstaigos.

„Nauja tvarka pykdo daugelį mokytojų, tad nereikia dėl to kaltinti manęs“, – sakė Daržininkų skyriaus pedagogė.

Paklausta, kaip pati sutaria su įstaigos vadovu bei pedagogų kolektyvu, ji ėmė svarstyti, kad gal kartais jos daromi veiksmai kai kam ir nepatinka, tačiau tai – natūralu. Darbuotojos teigimu, vidinių problemų yra kiekvienoje mokykloje. Tiesa, mokytoja nustebo, kad jai kaltinimų pažėręs direktorius prisiminė seną konfliktą, spręstą teisme. Kai pedagogės buvo pasiteirauta, ar tikrai ji profesinę sąjungą mokykloje sukūrė tik tada, kai pačiai jau buvo įteiktas atleidimo lapelis, nuo tiesaus atsakymo pašnekovė išsisuko.

„Maniau, kad jau viską esame užmiršę ir palikę teisme. Apie profesinės sąjungos sukūrimą svarstėme dar iki ateinant dabartiniam direktoriui. Buvo nemažai mokytojų, kurie to norėjo, tad tam ir ruošėmės. Galiausiai pribrendo reikalas ir vieną dieną savęs paklausėme: kada, jeigu ne dabar? Sutapimai visada yra sutapimai. Vadovas bet kada gali jų surasti, ieškodamas, kaip padaryti taip, kaip reikia“, – kalbėjo pašnekovė.

Pedagogė pasakojo, kad tikslių terminų, kada kurti profesines sąjungas, nėra ir jos gali pradėti veikti bet kuriuo metu, vos tik iškyla nesutarimų tarp mokytojų ir vadovybės.

„Šį klausimą mes esame išsprendę teismuose ir dabar viešinti tai, kas vyko 2013 metais, net būtų žalinga. Ypač žinant, kad šiuo metu Lietuvoje vyksta mokytojų streikai“, – kalbėjo pašnekovė.