Žaibai prie Bartninkų kapinių parodė savo jėgą

Eglė MIČIULIENĖ

Savaitgalį per visą Suvalkijos kraštą nudundėjo perkūnijos. Tačiau tokio vaizdo, kokį po audros išvydo prie Bartninkų kapinių, vietiniai gyventojai pamatyti nesitikėjo.

Trumpai, bet įspūdingai šeštadienio pavakare pasitrankiusi perkūnija parodė gamtos galią: suskaldė uosio kamieną, sulankstė metalinę kapinių tvorą ir sutrupino šešiolika tvorą laikančių mūrinių stulpelių, kurie metalinius tvoros segmentus skiria kas 5 metrai.

„Kad šitoks galingas būna žaibo smūgis – nemačius sunku įsivaizduoti. Kartais žmonės griaustino nebijo, nesisaugo, o dar baisiau, kai audros metu sugalvoja po medžiu pasislėpti. Jiems reikėtų pamatyti šitaip ištaškytus mūrinius tvoros stulpelius, kurių plytos nusiritusios gal dešimties metrų atstumu… Tada supranti, kas gali nutikti perkūnijos metu, ir kad po medžiais slėptis būtų didžiausia kvailystė“, – kalbėjo Bartninkų seniūnė Violeta Raulinaitienė.

Pirmadienį seniūnijos atsiųsti žmonės tvarkė aplink kapinių tvorą pasklidusius medžio kamieno gabalus ir išbirusias stulpelių plytas. Kartu su kitais teritoriją tvarkiusi bartninkietė Aldona Skrabulienė pasakojo, kad ji tuo metu, kai staiga pabjuro oras, buvo namuose gyvenvietės centre.

„Vienu momentu taip pylė žaibas ir sugriaudėjo, kad net pašokom – atrodė, jog trenkė tiesiai į mūsų kiemą. Iškart pasakiau: kažkur jau tikrai bus įtrenkę. Laimė, kad nepataikė į namą ar žmogų“, – kalbėjo moteris. Ji dar prisimena, kai kažkada perkūnijos metu buvo nutrenkta vienos bartninkietės karvė, kitąkart žaibas buvo padegęs ir gyvenamąjį namą. Vis dėlto pastaraisiais metais buvę tik audrų su lengvesniais padariniais, daugiausiai – žaibo iškrovų sugadinta elektrotechnikos įranga.

Šįkart žaibas įskėlė prie kapinių tvoros augusią liepą, o beveik pusmetrio pločio uosio kamieną ištaškė į šonus, nuskeltą medžio viršūnę „pastatydamas“ šalia. Išlydžio smūgis sulankstė ir vieną metalinį kapinių tvoros segmentą – greičiausiai nuo šio smūgio, supurčiusio visą tvorą, tarsi domino kaladėlės maždaug aštuoniasdešimties metrų atstumu išbiro ir mūriniai stulpeliai.

Kelios didžiulės suskaldyto medžio skeveldros taip susmigo į žemę, kad iš pradžių vyrams be įrankių jų niekaip nepavyko ištraukti, o ištraukus liko žiojėti metriniai plyšiai. Viena atplaiša įsmigo net į kapavietę.

Matant plyšius žemėje beliko džiaugtis, kad taip staiga užėjus audrai toje vietoje nebuvo žmonių. Tiesa, šeštadienį kapinėse lankėsi keletas bartninkiečių. Dangų staiga aptraukus juodam debesiui moterys pasakojo seniūnei kaip tik spėjusios išeiti iš kapinių ir parbėgti namo.

Laimei, nuo stichijos nenukentėjo paminklai, perpus perskilo tik vienos kapavietės akmeninis antkapis.

Dabar kapinių teritorija jau sutvarkyta. Senosios tvoros nebėra kaip pataisyti, ją teks ardyti ir vežti į metalo laužą. Seniūnė planuoja užsakyti naują metalinę tvorą, tačiau jau be mūrinių stulpelių. Rajono Savivaldybės administracija pažadėjo seniūnijai padėti ir tvoros remontui skirti lėšų.