Vilkaviškiečiai – vieni aktyviausių asociacijos narių

Andrius GRYGELAITIS

Galvijus auginantys ir geresnių ūkio rezultatų siekiantys žemdirbiai žino, jog vienu svarbiausių faktorių kelyje į sėkmę tampa tinkamai pasirinktos gyvulių veislės. Tai ypač aktualu pieninių karvių augintojams. Dėl šios priežasties, nemažai ūkininkų priklauso Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijai (LJGGA).

Orientuojasi
į produktyvumą

1993 m. įkurta asociacija šiandien vienija apie 2,5 tūkst. narių, iš kurių 65 – žemės ūkio bendrovės. Šiai asociacijai priklauso didžioji dalis Suvalkijos bei Dzūkijos ūkininkų, o iš viso organizacija vienija žemdirbius iš 40 šalies rajonų.

LJGGA priklauso ir maždaug 300 Vilkaviškio rajono ūkininkų. Daugiau žemdirbių šioje organizacijoje yra tik iš Šilalės rajono – per 500.

„Vilkaviškiečiai – ne tik vieni gausiausių, bet ir aktyviausių mūsų narių. Visus organizacijoje esančius ūkininkus vienija bendras tikslas – turėti kuo produktyvesnius, sveikesnius ir ekonomiškesnius galvijus. Didžiausia dalis ūkininkų yra orientuoti į karvių produktyvumą. Tam reikia bulių su gera genetika. Pavyzdžiui, mūsų tradicinė Lietuvos juodmargė seniau buvo žemesnė karvė nei yra dabar. Dabar ji labiau tinkama mechanizuotam melžimui. Tai – pačių pažangiausių – olandiškų, daniškų, švediškų, vokiškų ar angliškų – bulių įtaka, su kuriais mūsų juodmargės buvo kryžminamos“, – pasakojo LJGGA pirmininkas Virgilijus Urbonavičius.

Vykdo veislininkystės selekcijos programas

Lietuvos juodmargė –
vyraujanti karvių veislė šalyje. Jos sudaro maždaug
70 proc. visų Lietuvoje veisiamų karvių veislių. Tai ilgaamžiškesni, produktyvesni ir sveikesni, gerai prisitaikę prie vietos sąlygų galvijai. Juodmargių pieno sudėtis geresnė nei kitų veislių karvių, todėl pieno kainos koeficientas taip pat yra aukštesnis. Vidutiniškai iš juodmargių per metus primelžiama apie 7 tonas pieno, tačiau yra ne vienas puikus pavyzdys, kai šis skaičius yra viršijamas.

„Jau 116 metų vedama Juodmargių galvijų kilmės knyga, pradėta Panevėžyje. Pirmieji į kilmės knygą buvo įrašyti 30 pieninių karvių ir bulius Trubadūras. Galvijų veislininkystėje labai svarbu karvių ir telyčių sėklinimui pasirinkti tinkamus bulius, kad nebūtų labai artimo giminingo poravimo. Giminingas kryžminimas neigiamai veikia tiek produktyvumą, tiek gyvulio augimą“, – teigė V. Urbonavičius.

Siekdama efektyvaus esamų Lietuvos juodmargių galvijų genetinio potencialo panaudojimo, jų veislinių ir ūkiškai naudingų savybių išsaugojimo ir gerinimo, V. Urbonavičiaus vadovaujama asociacija rengia ir vykdo Lietuvoje auginamų juodmargių galvijų veislininkystės selekcijos programas.

Taip pat ši organizacija konsultuoja galvijų augintojus rengiant atskirų bandų selekcijos programas, tvarko ir kas penkis metus papildo juodmargių galvijų populiacijos genealogiją, veda juodmargių galvijų kilmės knygą, kurioje jau įrašyta daugiau kaip 300 tūkst. galvijų, vertina pirmaveršių karvių eksterjerą, organizuoja seminarus, pažintines keliones į užsienio šalis, tarpininkauja augintojams įsigyjant veislines telyčias vietoje ir iš Europos šalių, propaguoja Lietuvos juodmargių galvijų veislininkystės pasiekimus ir aktyviai dalyvauja veislinių gyvulių parodose.

Ragina grįžti prie
gyvulininkystės

V. Urbonavičius, kalbėdamas apie bendrą gyvulininkystės situaciją, tikino suprantantis, kad dabar – ne patys geriausi laikai. Tiek už pieną, tiek už mėsą mokamos kainos dažnai net nepadengia ūkininkų gamybos kaštų. Vis dėlto LJGGA pirmininkas ragino rajono bei šalies ūkininkus neapleisti gyvulininkystės, o priešingai – vėl atsigręžti į ją.

„Neseniai Žemės ūkio rūmuose dalyvavau susirinkime, kuriame buvo aptartos ūkininkavimo tendencijos. Buvo pasakojama, kad į Ukrainą ateina pasaulinės žemės ūkio kompanijos. Toje šalyje – žemės geros, daug saulės. Ukraina netrukus turėtų tapti stambia žaidėja grūdų rinkoje. Dėl to Lietuvos augalininkystės šakai taps dar sunkiau konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Mūsų grūdai – ne tokie kokybiški kaip kitose šalyse, tad ir jų kainos gali dar labiau kristi. Jau dabar javų augintojai galėtų bent dalį savo investicijų nukreipti į gyvulininkystę, jog dalį grūdų būtų galima ne parduoti, o sušerti saviems gyvuliams. Tam dabar yra labai tinkamas metas, nes vis dar galima pasinaudoti Europos Sąjungos parama“, – pasakojo V. Urbonavičius.