Statybos įstatymas atnešė naujovių

Eglė MIČIULIENĖ

Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo nauja Statybos įstatymo redakcija. Įstatymo pataisos kai kurias procedūras supaprastino, o kai kurie reikalavimai buvo dar ir sugriežtinti.

Buvo palengvinta

Vienas didžiausių pasikeitimų, kurį pajus statybas norintys pradėti gyventojai, tai sutrumpinti terminai išduodant statybą leidžiančius dokumentus.

– Anksčiau gyvenamojo namo projektas buvo tikrinamas ir statybos leidimas išduodamas per vieną mėnesį, o dabar projekto derinimo ir išdavimo terminas sutrumpėjo iki dviejų savaičių. Didesniems pastatams, patenkantiems į ypatingų statinių kategoriją, laikotarpis taip pat sutrumpintas perpus: nuo dviejų mėnesių iki vieno. Trumpesni terminai savivaldybių administracijoms padidins darbo krūvį, bet statybų užsakovams procesą gerokai paspartins, – aiškino Vilkaviškio rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas vyr. architektas Mindaugas Šaučiūnas.

Naująja įstatymo redakcija supaprastinta ir daugiau biurokratinių procedūrų.

Anksčiau asmeniui, įsigijusiajam nebaigtą statyti statinį, norint tęsti statybas reikėdavo kreiptis į Savivaldybę ir savo vardu gauti naują statybos leidimo dokumentą.

Nuo šiol, pagal įsigaliojusius teisės aktus, pasikeitus statinio statytojui (užsakovui) statybos leidimo savo vardu perrašyti nebereikia, t. y. statybos darbai ir užbaigimo procedūros gali būti vykdomi pagal tą patį statybą leidžiantį dokumentą (žinoma, jei jis yra galiojantis nebaigtos statybos atveju ar dar galiojo statinį baigiant statyti). Tiesa, tai negalioja statiniams, kurių statybos leidimo galiojimo terminas buvo pasibaigęs iki 2010 m. spalio 1 d.

Projekto reikės ir kaime

Įteisintas dar vienas pokytis, reikšmingas statyti susiruošusiems kaimo gyventojams.

Anksčiau nesudėtingo II grupės pastato (nuo 50 m² iki 80 m² bendrojo patalpų ploto) statybos leidimas buvo privalomas tik statant mieste (neskaitant saugomų teritorijų, kultūros paveldo vietovių ir pan.). Įsigaliojus naujajam Statybos įstatymui, prievolė iš Savivaldybės administracijos gauti statybą leidžiantį dokumentą statant nedidelį gyvenamąjį namą taikoma ir ne miesto ribose.

– Anksčiau žmonėms, kaimo vietovėje statantiems nedidelius gyvenamuosius pastatus, buvo padaryta lengvata: nereikėjo jokio projekto. Lietuviai – statyti mėgstantys žmonės, tad ne vienas drąsiai imdavosi atsakomybės ir patys statėsi namus. Nuo Naujųjų metų ši lengvata panaikinta, ir visi namai, kurie projektuojami kaip gyvenamieji pastatai, grąžinami į projektuotojų rankas. Tiesa, 80 m² pastatas yra II kategorijos nesudėtingas statinys, tad jam užtenka supaprastinto projekto, kuriam keliami mažesni reikalavimai, – bet vis dėlto jie keliami, – pasakojo M. Šaučiūnas.

Visi (net ir nedideli) naujai statomi gyvenamieji namai turės atitikti ir minimalius, t. y. ne mažesnius nei A klasės pastatų energinio naudingumo reikalavimus. Teikiant tvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, reikės pridėti šio reikalavimo įvykdymą liudijantį dokumentą – pastato energinio naudingumo sertifikatą.

Privalės tikrinti

Neteisėtų statybų atveju sugriežtintas Savivaldybės institucijos vaidmuo.

Naujas įstatymas Savivaldybės administracijai numato prievolę tikrinti, ar projekto teikėjai nėra pradėję savavališkų statybų.

Anot vyr. architekto, būna atvejų, kad žmonės atneša būsimo pastato projektą, o realybėje statinys jau stovi pastatytas. Tokiu atveju statyba yra savavališka, ir jį nustatęs valdininkas privalo teikti pranešimą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kad faktas būtų patikrintas bei įvertintas teisiškai.

Nustačius savavališkų statybų atvejį savininkas turi susimokėti baudą ir tik tuomet statinį gali įsiteisinti.

Privatūs ekspertai

Naujoji Statybos įstatymo redakcija numatė ir lankstesnę didesnių statybos užbaigimo procedūrą.

Pagal ankstesnes nuostatas daugumos tipų statinių statybai užbaigti reikėjo sulaukti fizinės statinio patikros ir gauti statybos užbaigimo aktą.

Nuo šių metų statybos užbaigimas bus paprastesnis ir kur kas greitesnis, mat įteisinta galimybė naudotis mokamomis privačių ekspertų paslaugomis.

Vadovaudamasi teisės aktais grupė ekspertų galės įvertinti pastatą ir parašyti išvadą, ar statinys atitinka projekto reikalavimus ir yra tinkamas naudoti.

Tai užsienyje jau taikoma praktika, kai statybos užbaigimą gali patvirtinti ne tik valstybinės įstaigos, bet ir privataus verslo atstovai.

Atsakomybė bankroto atveju

Nuo šiol bus labiau užtikrintos nekilnojamojo turto pirkėjų teisės, susijusios su įgyto turto kokybe.

Anksčiau nekilnojamojo turto pardavėjui bankrutavus arba tampus nemokiam, nebuvo įstatyminės garantijos dėl parduoto objekto kokybės. Tad į paviršių išlindus naujo būsto trūkumams, jo pirkėjai, sumokėję kainą už kokybišku laikytą turtą, vėliau už statybos darbų trūkumų šalinimą turėdavo mokėti patys.

Dėl šios priežasties įstatymo papildyme numatytas privalomas instrumentas, kuriuo bus užtikrinama garantija dėl turto kokybės.

Pastato pardavėjas privalės užtikrinti pirkėjo teisę į jo įgyto turto kokybę viso garantinio laikotarpio metu. Naujoje Statybos įstatymo redakcijoje įtvirtinamos būsto pirkėjo teisės net ir bankrutavus nekilnojamojo turto vystytojui. Pirkėjui bus suteikiamas draudimo bendrovių arba bankų garantas – 5 procentai nuo pastatyto objekto vertės.