Savaitės klausimas

Kokios mintys kyla Laisvės gynėjų dienos išvakarėse?

Virginija ALEKNAVIČIENĖ
iš Vilkaviškio:

– Kuo esu vyresnė, tuo Sausio 13-oji man prasmingesnė. Suvokimas, kad prie Seimo su tėčiu, broliu ir jo žmona važiavome prasmingai ir tikslingai, kasmet tik stiprėja.

Rimas MURINAS iš Kybartų:

– 1991-ųjų sausio įvykiai atminty liko visam gyvenimui. Tada reiškėsi mūsų prigimtiniai dalykai, nauja buvo viskas: vėliava, trispalviai lipdukai ant automobilių, laisvės jausmas… Šią dieną nueinu į bažnyčią, prie laužų.

Simona SKLIAUDYTĖ iš Vilkaviškio:

– Bręstant kaip asmenybei, keičiantis pasaulio suvokimui, ši diena tampa vis labiau svarbi. Be jos nelabai įsivaizduotume, ką žmogus gali padaryti dėl laisvės, įsitikinimų, kalbos, dėl savo šaknų. Tai verčia mąstyti, kiek žmonių šiandien stotų prieš tankus būtent dėl laisvės, nes dabar ji atrodo savaime suprantamas dalykas.

Janina JACKAUSKIENĖ iš Jurkšų k.:

– Tada verkėme, žiūrėdami televiziją. Loreta Asanavičiūtė buvo mano bendraamžė… Ketinome, bet nepavyko išvažiuoti į Vilnių. Vyras buvo didelis patriotas, vežė malkas laužams. Vis dėlto dabar nekovotume – matau, kaip sunku mūsų žmonėms gyventi.

Kęstutis JASULEVIČIUS
iš Vilkaviškio:

– Kai žuvo žmonės, buvau parlamente. Pranešė apie tankus, o mano ginklas buvo turėklų strypas. Kunigas mus palaimino. Šiandien, nors ir sunkiai, Lietuva vejasi Europą. Manau, viskas bus gerai.