Vilkaviškiečiai – Lietuvos čempionai

Andrius GRYGELAITIS

Vieną didžiausių pergalių pastaruoju metu iškovojo Vilkaviškio rajono sporto mokyklos bei dviračių sporto klubo „Aira“ atstovai. Panevėžyje vykusiose Lietuvos jaunučių treko žaidynėse mūsiškiai užlipo ant aukščiausios nugalėtojų apdovanojimų pakylos.

Vilkaviškiečiai nepralenkiami buvo olimpinėje komandinio sprinto rungtyje. Per ją trys sportininkai maksimaliu tempu pasikeisdami vienas su kitu privalėjo nuvažiuoti vieną treko ratą. Čempionais tapo Rimvydas Aleksa, Gytis Matusevičius bei Povilas Grabauskas.

Nedaug iki aukso medalių mūsiškiams trūko komandinėse persekiojimo lenktynėse. Jose keturi dalyviai turėjo kuo greičiau įveikti 3 km distanciją, o įskaityti buvo trys geriausi rezultatai. Po pirmų dviejų kilometrų vilkaviškiečiai užtikrintai pirmavo trasoje. Deja, mūsų sportininkai galiausiai neatlaikė varžybų tempo ir finišavo būdami antroje vietoje. Sidabro medalius iškovojo Paulius Šavelskis bei tie patys trys dviratininkai, kurie triumfavo komandinio sprinto rungtyje.

Tai nebuvo vieninteliai mūsiškių apdovanojimai jaunučių žaidynėse. P. Grabauskas iškovojo dar vieną sidabro medalį, varžydamasis omniumo rungtyje – keturių dalių dviratininkų daugiakovėje. Kiekvienoje rungtyje sportininkai varžosi dėl taškų, o lenktynių pabaigoje visi taškai yra sumuojami ir daugiausiai jų surinkusieji skelbiami nugalėtojais. Pauliui teko važiuoti 200 m sprinto trasoje, dalyvauti 30 ratų grupinėse lenktynėse, 2 km individualiose varžybose ir nuvažiuoti 70 treko ratų su septyniais tarpiniais finišais.

Iškovojęs sidabrą omniume, P. Grabauskas puikiai pasirodė ir keirino rungtyje. Šeši dalyviai iš pradžių turėjo važiuoti paskui greitį trasoje reguliuojantį motorolerį, o šiam pasitraukus – minti iš visų jėgų. Tik pirmas finišavęs dalyvis patekdavo į kitą etapą. Įveikęs daugybę varžovų, Paulius šioje rungtyje pasipuošė bronzos medaliu.

„Tai istoriniai laimėjimai mūsų sportininkams. Vis dėlto apdovanojimų galėjo ir nebūti. Mes neturime tokių treniruočių sąlygų kaip panevėžiečiai ar klaipėdiečiai. Net specialių treko dviračių mums nepakanka, todėl dalį jų esame priversti skolintis iš kolegų marijampoliečių. Žiemą vykusiose Lietuvos treko pirmenybėse pamatėme, jog turime gabių ir imlių vaikų. Tiesa, tada tik vienas mūsų sportininkas negriuvo trasoje. Aukščiausia treko vieta – beveik tokia pat kaip šešiaaukštis namas. Galite tik įsivaizduoti, kaip turi jaustis sportininkas, kai griūna toje vietoje. Po sausį vykusių pirmenybių mūsiškiai šįkart net nenorėjo vykti į Panevėžį. Visi labai bijojo, kad istorija gali pasikartoti. Laimei, taip neįvyko ir namo visi grįžome pilni pačių geriausių emocijų. Tikiu, jog kitą sykį baimės jau bus mažiau“, – šypsodamasis vylėsi vilkaviškiečių treneris Artūras Žemaitaitis.