Šio ryto alksnėniškiai laukė. Laukė nekantriai, tarsi maldą kartodami Sigito Antanavičiaus eilių posmelį: „Tenebaudžia dangus ir palaimina mus.“ O dangus erzino. Tai žaibų rykštėmis nutvieksdamas, tai lietų pildamas. Dar po balas braidydami kaimo vyriškiai ir moterys ruošė bendruomenės namų kiemelį šventiniam „Alksnės“ kapelos koncertui. Jaunimas neragintas nešė galybę suolų, puošė sceną. Talkininkų atsišaukė kaip niekada daug.
Ir prigužėjo, prisirinko pilnas kiemas svečių su sveikinimais ir gėlėmis, su gražiausiais žodžiais ir skambiomis dainomis. Labai šiltai buvo sutikti svečiai iš Šakių neįgaliųjų kolektyvo, Briedžių moterų ansamblis, Varėnos armonikininkai. Didžiausių aplodismentų nusipelnė jubiliatai, pasipuošę tautodailininkės sumodeliuotais ir darbščių siuvėjos rankų pasiūtais rūbais.
Nors alksnėniškių repertuare yra ne vien savos kūrybos dainos, šią popietę klausėmės pačių naujausių Ramučio Skrinsko ir Sigito Antanavičiaus kūrinių. Iškalbingo, energingo ir šiaip šaunaus renginio vedėjo Ramūno Puodžiūno dėka beveik 4 valandas trukusi koncertinė programa neprailgo. Po jo pravesto „hipnozės seanso“ sužinojome, kad ploti mokame visi. Ramūnui diriguojant suskambo ir visų laikų dainų popuri.
Nepastebimai greitai praūžė ir šokių konkursėlis. Ne vienas žiūrovas buvo apdovanotas „Alksnės“ medaliais ar saldžiomis kupiūromis. Po smagaus koncerto bendruomenės salėje pratęsėme popietę besišnekučiuodami prie dosnių Alksnėnų moterų vaišėmis nukrauto stalo. Ir tik vakaro žaros privertė prisiminti darbus bei namus… Taip gera buvo susitikti su kaimynu – juk „ne kasdien susieinam visi, ne kasdien vienas kitą aplankom…“
Kristina LIAUDANSKIENĖ
Alksnėnų kaimo
bendruomenės pirmininkė
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.