„Žalias ąžuolėlis“ atveria tautiškų lobių skrynią

Laima VABALIENĖ

„Susikibkime už rankų ir padainuokime apie pasaulio medį – apie jievarą, apie tai, kaip prisimename ir gerbiame savo protėvius, apie tai, kokius nuostabius darbus dirbame, kokios mintys nuskaidrina mūsų sielas“, – Basanavičynės kieme baigiantis folkloro festvaliui „Žalias ąžuolėli“ kvietė folkloro grupės „Sedula“ vadovė Daiva Barauskienė.

Rodos, net senasis kaštonas šnarėti pritilo suskambus skaidriems „Sedulos“ moterų balsams. Kitokiu rūbu vilkinti ir kitaip folklorą pateikianti grupė tarsi atitarė festivalio vedėjos, iš televizijos laidų „Duokim garo“ daugeliui pažįstamos Loretos Sungailienės žodžiams, kad „Žalias ąžuolėlis“, puoselėdamas mūsų etnokultūrą, stengiasi būti ir šiuolaikiškas, įdomus bei gražus kiekvienam. Todėl į šventę Ožkabaliuose suvažiuoja ne vien tradiciniai tautinio meno kolektyvai, bet pakviečiami ir tie, kurie folklorą puoselėja savitai, kūrybiškai kaip, pavyzdžiui, grupė „Sedula“ iš Vilniaus.

Šįkart ant pievos prie senosios J. Basanavičiaus sodybos stubos šokių raštus pynė, liaudiškas dainas traukė įvairūs Sūduvos krašto kolektyvai. Mūsų rajonui atstovavo Vilkaviškio kultūros centro folkloro ansamblis „Lankupa“, Gražiškių gimnazijos šokėjos, Lakštučių kaimo dainininkės, Valdonės ir Karolio Bereikų šeima, gyvenanti Lankeliškiuose. Pasirodė Lukšių Vinco Grybo gimnazijos tautinių šokių kolektyvas „Dūzgis“, Griškabūdžio gimnazijos merginų liaudies šokių grupė „Vaivora“, Domeikavos gimnazijos folkloro kolektyvas „Serbentėlė“, „Žibinyčia“ iš Marijampolės, „Diemedis“ ir merginų šokių kolektyvas iš Kalvarijos, „Vabalkšnė“ iš Plutiškių.

Ne vieną valandą trukusią festivalio programą paįvairino smagios renginio vedėjos užduotys žiūrovams, pasivaikščiojimai ar pasivažinėjimai brika po ąžuolyną, kopūstienės ir kito kulinarinio paveldo, kuriuo vaišino aplinkinių kaimo bendruomenių žmonės, ragavimas, bendravimas su pakluonėje įsikūrusiais tautodailininkais. Klojimo sieną pagyvino grafikos darbai „Sentimentai Jono Basanaviciaus gimtinei“, kuriuos sukurė keletą dienų Basanavičynėje stovyklavę keturi Pilviškių „Santakos“ gimnazijos mokiniai su savo mokytoja Vaidute Diržiuviene.

Tad J. Basanavičiaus gimtinės darbuotojų globojamas folkloro festivalis „Žalias ąžuolėlis“ yra ir neišsenkanti liaudies kūrybos, išminties lobių skrynia, ir įkvėpimo, tautos savasties pajautos vieta, ir smagus bendraminčių pasibuvimas, kaskart į Ožkabalius sutraukiantis savosioms šaknims neabejingus žmones.