Vasario 16-osios popietę skverelyje tarp Kazlų Rūdos pagrindinės mokyklos ir Kazio Griniaus gimnazijos rinkosi Kazlų Rūdos tremtiniai, politiniai kaliniai, šauliai, patriotiškai nusiteikę miesto bendruomenės žmonės ir svečiai. Renginį puošė tautiniais drabužiais apsirengę kultūros centro dainininkai. Atvyko meras Vytautas Kanevičius, savivaldybės, mokyklų, įstaigų atstovai. Akį džiugino jaunieji skautai ir jų vadovė Audronė Juraitė. Jauni žmonės iš abiejų miesto mokyklų buvo pasipuošę vėliavomis ir vėliavėlėmis su tautine simbolika.
Tądien buvo atidengtas ir pašventintas paminklas iškiliam tarpukario patriotui, daugybės reikalingiausių Lietuvai leidinių steigėjui ir leidėjui, pirmosios lietuviškos gimnazijos direktoriui, Lietuvos Tarybos nariui, 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto signatarui, profesoriui, akademikui, ūkininkui, Sibiro kankiniui Pranui Dovydaičiui.
Idėja įamžinti signataro atminimą kilo prieš devynerius metus, minint 120-ąsias jo gimimo metines. A. Dovydaitis gimė 1886 m. Runkių kaime, tarp Kazlų Rūdos ir Višakio Rūdos, sušaudytas Sverdlovske 1942 m. Apie P. Dovydaičio gyvenimą profesorė Aldona Vasiliauskienė parašė knygą „Akmenuotas patrioto kelias“. Išnagrinėjusi Lietuvos ypatingajame archyve saugomą P. Dovydaičio baudžiamąją bylą, sekimo ir kalinio asmens bylas, ji pateikė labai iškilaus žmogaus – patrioto paveikslą. „Aš ieškau ir randu malonumo padaryti bent kiek žmonėms gera, padirbėti aukščiausiajai tiesai, gėriui ir grožiui“, – taip kalbėjo į mus P. Dovydaitis.
Kazlų Rūdos bendruomenės gyventojai per apklausą pritarė P. Dovydaičio atminimo įamžinimui. Tačiau viena yra pritarti ir nutarti, kita – tą idėją įgyvendinti. Tai ryžosi padaryti ir savo lėšomis paminklą pastatyti nenuilstantis patriotas, 1941 m. tremtinys Algimantas Lelešius. Jis yra ne vieno paminklo tremtiniams, partizanams ir Lietuvos garbingiems žmonėms iniciatorius, autorius bei statytojas. A. Lelešius pažįstamas mums kaip aktyvus kovotojas dėl rezistencijos kurso dėstymo mokyklose ir daugelio patriotinių iniciatyvų, kurias sunku išvardyti, autorius. Šis kuklus žmogus, pastatęs paminklą savo lėšomis, vertas (ne vien mano nuomone) didelės pagarbos, garbės piliečio vardo.
Šventėje dalyvavo P. Dovydaičio giminės, atstovai iš signataro gimtojo Runkių kaimo, paminklo ir aplinkos sutvarkymo projekto autorius, skulptorius Zigmas Buterlevičius. Buvo perskaitytas profesorės A. Vasiliauskienės sveikinimas ir padėka statytojams.
A. Lelešius Kazlų Rūdos laikraštyje „Kronika“ 2006 m. rašė: „Mes, politkaliniai ir tremtiniai, nuo pat Atgimimo pradžios skambiname varpais dėl dvasinių vertybių, pilietiškumo, patriotizmo devalvavimo, pernelyg išbujojusio pinigų ir daiktų kulto. Ir kiek pajėgiame savo konkrečia praktine veikla, stengiamės gaivinti tautines, pilietines, patriotines vertybes. Deja, ne visi mus supranta, susiduriame su skeptiška pašaipia pažiūra, o dažniausiai – su paprasčiausiu abejingumu.“
Eilėraštyje, kurį parašė paminklo atidengimo proga, A. Lelešius kreipiasi: „Gyvuoki, signatare, nugalėjęs mirtį, / šiame paminkle, atminty tautos / ir kvieski mus gyvent dėl jos.“
Paminklas P. Dovydaičiui yra pagarbos ženklas vienam iš Vasario 16-osios Akto signatarų. Tai didelis įvykis ne tik Kazlų Rūdos miestelio gyvenime. Džiaugiuosi, kad man kartu su Vasario 16-osios klubo nare Irena Bacevičiene buvo didelė garbė dalyvauti ir sveikinti Kazlų Rūdos bendruomenę vilkaviškiečių ir LKPTS vardu. Mes įteikėme merui P. Dovydaičio portretą, kurį I. Bacevičienė gavo iš Signatarų namų.
Lieka visai nedaug laiko, kai bus švenčiamas mūsų valstybės atkūrimo 100-metis. Ar pajėgsime pastatyti paminklus visiems Vasario 16-osios Akto signatarams? Lukiškių aikštės „atvejis“ rodo, kad šiuo metu mūsų valdantiesiems rūpi visai ne tas. Tačiau yra vilties, jog grėsmės Tėvynei akivaizdoje keisis požiūris į daug ką. Tikėkime, kad Lietuvoje atgims tautinė mokykla, kuri išugdys mūsų Tėvynei daug patriotų. Atiduok Tėvynei, ką privalai.
Dalija Agota KARKIENĖ
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.