Didesnės algos – tiems, kurie ir taip uždirba daugiau

Eglė MIČIULIENĖ

Užvakar Seime pradėtos procedūros dėl krizės metu sumažintų valdininkų, pareigūnų ir teisėjų atlyginimų atkūrimo.

Dauguma eilinių piliečių tokius užmojus vertina skeptiškai ir tvirtina, jog valstybei pirmiausiai vertėtų atsigręžti į vargingiau besiverčiančius visuomenės sluoksnius.

Pateikė projektus

Antradienį Seimas ėmėsi svarstyti Vyriausybės pateiktus projektus dėl Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo į ikikrizinį lygį atkurti aukštas pareigas užimančių valstybės tarnautojų, statutinių pareigūnų ir teisėjų algų koeficientus.

Nuo spalio 1 d., kaip nurodyta KT nutarime, turi būti atkurti 2009 metais sumažinti tarnautojų pareiginės algos koeficientai bei priedų už kvalifikacines klases dydžiai bei statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžiai.

Nors Seimo posėdžio išvakarėse ir jo metu opozicija bei dalis valdančiosios koalicijos narių piktinosi, kad siūlomas sprendimas yra socialiai neteisingas, nes nepaliečia mažiausiai uždirbančių asmenų, vis dėlto dauguma Seimo narių buvo už projektų pateikimą ir jų svarstymą.

Bazinė alga – ta pati

Konstitucinio Teismo teigimu, krizės metu sumažinus pareiginės algos koeficientus, 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojams buvo nustatytas neproporcingas šių tarnautojų atlyginimų mažinimo mastas, pažeistos atlyginimų proporcijos, atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo.

Nors valdininkų algos ir padidės, į ikikrizinį lygį jos negrįš, nes bazinė pareigūnų alga išlieka ta pati, kokia ir buvo sumažinta sunkmečiu – nuo 490 iki 450 Lt. KT nustatė, kad šis sumažinimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja.

Nuo kitų metų pradžios Vyriausybė žada atkurti 2009 m. sumažintus pareiginių atlyginimų koeficientus bei kitus įstatymuose numatytus priedus ir švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros bei socialinės apsaugos darbuotojams.

Finansų ministerijos duomenimis, lėšų poreikis atlyginimams atkurti siekia apie 215 mln. litų. Tačiau šių metų biudžete nėra numatyta netgi tų papildomų 34 mln. litų, kurių reikėtų iškart įgyvendinant sprendimą kilstelėti teisėjų bei aukštų valdininkų algas.

Dėl to valstybės institucijoms ir įstaigoms siūloma, o savivaldybėms rekomenduojama pačioms sutaupyti reikiamą sumą: atsisakyti nebūtinų išlaidų, nemokėti vienkartinių piniginių išmokų.

„Verčiau pridėtų
patruliams“

„Kaip aš vertinu būsimą algų grąžinimą pareigūnams? Niekaip. Man tie keliasdešimt litų, kuriais padidėtų atlyginimas, labai didelės reikšmės neturi. Tai – tik dar viena diferenciacija. Būtų geriau, jei po šimtą litų prie algos pridėtų patruliams“, – kalbėjo Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininkas Rolandas Gylys.

R. Gylys teigė, jog naujasis nutarimas liestų tik tris komisariato pareigūnus – jį patį ir du skyrių vadovus, nes kitų pareigūnų kategorijos yra žemesnės nei 11.

Panašiai kalbėjo ir Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Erlandas Armanavičius. „Gerai, kad šie reikalai sprendžiami, kad atlyginimai grąžinami ne vien ministrams, bet ir pareigūnams. Tačiau geriau būtų atkurti visų statutinių pareigūnų – policijos, ugniagesių, pasienio apsaugos tarnybos darbuotojų – atlyginimai. O žiūrint iš žmogiškosios pusės, labiausiai algas reikėtų atkurti tiems, kurie uždirba mažiausiai. Juk kai atlyginimas mažas, sumažėja ir motyvacija dirbti. Per krizę iš mūsų tarnybos išėjo ne vienas žmogus ir išvažiavo ten, kur moka daugiau“, – sakė E. Armanavičius.

Pareigūnas teigė, kad jo paties atlyginimas turėtų padidėti maždaug 50 litų. Šiek tiek padidėjusią algą gautų ir viršininko pavaduotojas. Kitų VPGT pareigūnų atlyginimas liktų toks pat.

Tačiau ne visi tie, kuriems numatyta atkurti atlyginimus artimiausiu metu, džiaugsis vos pusšimčiu litų didesnėmis algomis. Pavyzdžiui, teisėjai nuo spalio turėtų uždirbti vidutiniškai 700–800 litų daugiau.

Dėl tokio algų atkūrimo modelio verda daug ginčų, jis įvardijamas kaip socialiai neteisingas ir nesąžiningas. Tačiau, kaip žinia, Konstitucinio Teismo nutarimus privaloma vykdyti besąlygiškai.

Ne nuo to galo

Beveik visi pakalbinti vilkaviškiečiai taip pat teigė, jog šiuo valdžios žingsniu nėra patenkinti. Jų nuomone, pradėta ne nuo to galo: algas rengiamasi atkurti ir taip jau neskurstantiems žmonėms, o žemesnis socialinis sluoksnis liks laukti „geresnių laikų“.

„Pats principas sugrąžinti algas į buvusį lygį yra geras. Puiku, kad nuo kitų metų ketinama atsigręžti į mokytojus. Manau, kad jiems ne tik reikėtų grąžinti algas, bet ir jas pakelti. Vis dėlto pirmiausiai reikėjo pradėti nuo žemesnių socialinių sluoksnių, o ne nuo premjero ar ministrų, kurie ir šiaip nebadauja, tačiau dabar gaus dar pora tūkstančių daugiau. Jeigu jau ryžtasi grąžinti algas į buvusį lygmenį, tai reikėtų grąžinti visiems“, – sakė vilkaviškietis pedagogas Evaldas Kučiauskas.

Gatvėje pakalbinta kybartietė Irena Petrėtienė išdėstė dar griežtesnę nuomonę. „Kiek tų vyriausybių buvo – visos žiūri savęs. O mes, eiliniai žmonės, kurie uždirbame pinigus, mažai kam esame įdomūs. Todėl šiuo atveju, kad algos bus sugrąžintos valdininkams, nieko gero aš nematau. Verčiau pasirūpintų pensininkais bei jaunomis šeimomis, kurios neranda darbo Lietuvoje ir priverstos išvažiuoti į užsienį“, – kalbėjo moteris.