Su dainomis – per du dešimtmečius

Laima VABALIENĖ

Seniausias rajone folkloro ansamblis „Gražupis“ savo gyvavimo 25-metį paminėjo jubiliejiniu koncertu, kuris priminė gražiausias kolektyvo veiklos akimirkas.

Jaukioje Gražiškių bendruomenės namų scenoje nuskambėjusi lietuvių liaudies daina „Ant kalno klevelis“ ansamblio narius ir salėje susėdusius jų svečius – artimuosius, kaimynus, bičiulius, valdžios žmones – tarsi sugrąžino į 1987-uosius metus. Tai buvo pirmoji tuomet Gražiškiuose susibūrusio folkloro kolektyvo daina.

„Mes su tuometine kultūros namų meno vadove Daiva Jančenkoviene, norėdamos išsaugoti kuo daugiau mūsų krašto senovinių dainų, nusprendėme sukviesti dainuoti mėgstančius žmones“, – pirmąjį kolektyvo istorijos puslapį atvertė kultūros darbuotoja Alesė Jankauskienė. Ji, o vėliau ir dabartinė kolektyvo vadovė Aldona Krapavickienė vieną po kito pristatydamos „Gražupio“ kolektyvo narius leido pajusti, kaip ansamblis augo, kaip įvairėjo programos, gausėjo pasirodymų.

O A. Krapavickienės pažintis su gražiškiečiais 1996 metais prasidėjo ne nuo liaudies dainų. „Pirmą kartą atvažiavusi į Gražiškius lipu kultūros namų laiptais ir girdžiu, kaip gražiai moterys dainuoja romansą“, – prisiminė jau šešioliktus metus „Gražupiui“ vadovaujanti vilkaviškietė. Aišku, jubiliejinis koncertas irgi neapsiėjo be to senojo romanso „Mano tėvo aplūžęs namelis“. Kaip ir be kitų kūrinių, menančių dainų šventes Vilniuje, į kurias „Gražupis“ kviečiamas nuo 1998 metų, festivalius „Baltica“, gastroles po įvairias šalies vietoves, edukacines programas J. Basanavičiaus gimtinėje… Gražiškiečiai visuomet pirmiausia stengėsi populiarinti savam kraštui būdingas dainas bei smulkiąją tautosaką ir tuo savo autentiškumu ne kartą sulaukė folkloro tyrinėtojų dėmesio. 1997 m. Vilniuje kolektyvas netgi įrašė Gražiškių krašto dainų garsajuostę.

Prisiminus dainų šventes, į sceną buvo pakviesta buvusi kolektyvo narė Teresė Kasperaitienė, pirmajai dainų šventei visam kolektyvui pasiuvusi rūbus, išsiuvinėjusi prijuostes. Tautiniais drabužiais pasipuošusi devyniasdešimt trejų metų senolė dar gana guviai ir dabar pasisuko valso ritmu. Taip palaipsniui scenon suėjo visi: ir dabartiniai, ir buvusieji kolektyvo nariai. Metai jau ne vienam iš vyresniųjų apsunkino žingsnį, atėmė akių šviesą, tačiau dainą širdyje paliko skambėti. Labai gera buvo matyti spindinčius jų veidus, kai visi traukė savo vadovių A. Jankauskienės ir A. Krapavickienės sukurtą Gražiškių himną: „Čia vaikystės takai ir senolių kapai sugrįžtančių tėviškėn laukia…“ Ir tai – ne tušti žodžiai. Pavyzdžiui, neseniai kolektyvą papildė Gražiškių mokyklos pirmosios pokario metų laidos abiturientais prisistatantys Valentas Klimas iš Marijampolės ir Algimantas Kazlauskas iš Kybartų. A. Krapavickienė džiaugėsi, kad dar vienai naujokei toli važinėti nereikės, – repeticijas pradėjo lankyti Gražiškių krašte gyvenanti Edita Ulevičienė. O štai Birutė Saikevičienė ir Albinas Asijavičius nebe pirmus metus atvažinėja vos ne iš kito rajono krašto – iš Alksnėnų, Danutė ir Vytautas Kojučiai – iš Sodėnų kaimo, Apolinaras Ulevičius – iš Pajevonio, Edmundas Lenkas – iš Vygrelių…

Gražiškių seniūnė Ramutė Didvalienė, džiaugdamasi ir didžiuodamasi dainuojančiais ir šokančiais „Gražupio“ žmonėmis, kalbėjo, jog užtenka pažvelgti, kokie jie patenkinti, linksmi ir energingi, kaip tomis geromis emocijomis sugeba užkrėsti kitus, ir nereikės klausti, kas ilgus metus juos išlaiko kolektyve. Už savo krašto tradicijų puoselėjimą padėkas ji įteikė dideliam būriui „Gražupio“ narių: nuo pačių pirmųjų dienų iki šiol kolektyvo nepaliekančioms Justinai Karūnienei, Danutei Mačiulskienei, A. Jankauskienei, skardžiabalsėms iš Kregždžių kaimo Mildai Snapkauskienei ir Matildai Puodžiūnienei, jauniausiai dalyvei Kristinai Linertaitei, ilgamečiam Šyvio šokdintojui Albinui Mikalainiui, kitiems aktyviems dainininkams ir šokėjams.

Jubiliatus sveikino Seimo narys Algirdas Butkevičius, Vilkaviškio rajono vicemeras Algirdas
Bagušinskas bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistas Artūras Blauzdžiūnas, Vilkaviškio kultūros centro direktorė Renata Medelienė ir etnografė
Nijolė Skinkienė, Gražiškių gimnazijos direktorė Grita Launikonienė, bičiuliai ir artimieji.

Gėlėmis apipiltos kolektyvo įkūrėja A. Jankauskienė ir vadovė A. Krapavickienė savo ruožtu dėkojo visiems, padedantiems „Gražupiui“ gyvuoti, o pirmiausia – jo nariams. Abi džiaugėsi šventėje matydamos ilgametę dainininkę Magdutę Černauskienę, „Gražupio“ vėliavą sukūrusią ir išsiuvinėjusią Genutę Kukaitytę bei kitus buvusius saviškius. O dabartiniams nariams A. Krapavickienė sakė: „Ačiū, kad ateinate, kad manęs klausote, kad dainuojate. Viena aš nieko nepadaryčiau.“

Kažkas iš šventės svečių kalbėjo, jog iš „Gražupio“ galime pasimokyti, kaip reikia džiaugtis gyvenimu ir linksmintis. Pridurtume – ir mylėti lietuvių liaudies dainą bei šokį. Galima tik džiaugtis, kad tokių pasekėjų Gražiškiuose yra. Koncerte dalyvavę Gražiškių gimnazijos auklėtiniai seka „Gražupio“ pavyzdžiu ir noriai mokosi senovinių šokių.