Padėka

Ačiū nepažįstamajam

Prireikė atvažiuoti į VĮ Registrų centro Marijampolės filialo Vilkaviškio skyrių (J. Basanavičiaus a. 7) tvarkyti dokumentų. Žiūriu, prie pastato, kur įsikūrusi ši įstaiga, vietos pasistatyti automobiliui nėra. Net tose vietose, kurios skirtos neįgaliesiems, stovi prabangios mašinos be jokių išskirtinių ženklų. Nusileidau už pastato į kiemą. Sniego daug, slidu. Man, po kelių sąnarių operacijų vaikščiojančiai su ramentu, labai sunku buvo užlipti į viršų nebarstytu lediniu kalneliu.

Susitvarkius reikalus reikėjo grįžti prie mašinos. Leistis tuo pačiu keliu pabijojau, tad su anūkėliu nusprendėme lipti laipteliais. Tačiau ir jie – slidūs, apsnigti. Dėjau koją – baisu. Jau ruošiausi kišti rankas į sniegą ir lipti keturiomis. Bet tuo metu iš pastato išėjo uniformuotas vyriškis ir pamatęs, kaip aš vargstu, suskubo padėti. Sako: „Negaliu nepadėti, mane sąžinė užgraužtų, jeigu jums kas nutiktų.“ Paėmė mane stipriai ir nuvedė laipteliais žemyn.

Nepaklausiau, kas tas žmogus, bet esu jam labai dėkinga ir linkiu daug sveikatos bei viso ko geriausia gyvenime. Kaip gerai, kad yra tokių supratingų žmonių.

O policijos pareigūnų norėčiau paprašyti, kad jie dažniau pasižvalgytų automobilių stovėjimo aikštelėse, nes daug kartų pastebėjau, kad neįgaliesiems skirtose vietose stovi tikrai ne jų mašinos.

Anelė LIAUKUVIENĖ

Vilkaviškietė

Užsk. 1068

Norime padėkoti Valdui Brazinskui, kuris savo traktoriumi keletą kartų stumdė sniegą mūsų gatvėje, neimdamas jokio užmokesčio. Džiugu, kad dar yra žmonių, sugebančių ne tik imti, bet ir duoti.

Girėnų kaimo Pasienio gatvės gyventojai

Užsk. 1087