Anekdotai

Sėdi žvejys ant kranto, mirko meškerę vandenyje jau penkias valandas ir burba:

– Jei nežinočiau, kad žvejyba ramina, ištaškyčiau kiekvieną, pasipainiojusį po ranka.

***

Teisėjas klausia teisiamojo:

– Kodėl jūs šovėte į kitą medžiotoją?

– Man pasirodė, kad ten elnias.

– Ir kada supratote, jog tai – ne elnias?

– Kada jis pradėjo šaudyti į mane.

***

Grįžta vyras iš medžioklės ir rėkia žmonai:

– Aldona, žinai ką? Mėnesį mėsos nepirksim!

– Petrai, tik nesakyk, kad briedį nušovei!

– Ne… Algą pragėriau…

***

Suvalkietis pareina iš žvejybos ir pasakoja žmonai:

– Jau tas mūsų žmonių šykštumas, tai negaliu! Taigi sutarėm, kad tas, kuris pagaus žuvį pirmas, perka buteliuką, o antras – užkandos. Sėdim, žvejojam. Žiūriu, Antanioko plūdė tik niurkt į dugną, o tas sėdi, apsimeta, kad nemato. Paskui Vincui kažkas kad prisikabino, tai net meškerykotis sulinko. O Vincas nė krust, aplinkui žvalgosi, uodus gainioja.

– Tai gal tu pirmas ištraukei? – klausia žmona.

– Gal aš kvailas?! Aš visai be slieko žvejojau.

***

Važiuoja vyrai medžioti. Jonas kuprinę ant nugaros, žmonai į skruostą pakšt ir – pro duris. Išlekia į kiemą, girdi, žmona per langą šaukia:

– Jonai, šautuvą namuose palikai!

– Brangioji, negaliu grįžti – medžioklėje nesiseks, – atsiliepia Jonas, lipdamas į mašiną.