Pasigražino prieš būsimą žentą
Gitana RUTKAUSKIENĖ, įmonės „Girema“ savininkė:
– Daugiausia skanaus juoko mūsų šeimai kelia su vyro Remigijaus „piršlybomis“ susijusi istorija. Kai nutarėme, kad jau tuoksimės, atėjo laikas Remigijų pristatyti mano tėvams ir pakviesti jį pietų. Pirmas susitikimas, suprantama, nerimo kėlė visiems: ir pirmą kartą būsimus uošvius išvysiančiam Remigijui, ir mano kauniečiams tėvams, nežinojusiems, koks tas būsimas žentas iš Suvalkijos. Mes su mama ruošėme vaišes, o tėtis grįžo su gėrybėmis iš sodo ir nuskubėjo į vonios kambarį praustis.
Kai pasirodė Remigijus ir visi susėdome už stalo, pasigedome vonios kambaryje užsibuvusio tėčio. Po kiek laiko jis pasirodė visas išraudęs, užtinusiomis akimis, nusiverkęs. Žinoma, situacija suprantama – ne vienas tėvas susigraudina už vyro išleisdamas dukterį, bet kad šitaip…
Tačiau netrukus išaiškėjo, kas taip sugraudino mano tėtį. Pasirodo, kad prausdamasis ir rengdamasis jis staiga išgirdo durų skambutį. Supratęs, jog būsimas žentas jau tarpduryje ir reikia skubėti jį įleisti, tėtis stvėrė nuo lentynėlės pirmą pasitaikiusį dezodoranto buteliuką, norėdamas dar pasikvėpinti. Po pirmo purkštelėjimo jis suprato, kad atsitiktinai pagriebė ne dezodorantą, o ašarinių dujų balionėlį. Teko akis ilgai skalauti šaltu vandeniu, kol jos nustojo ašaroti ir „apsiverkęs“ tėtis galėjo mums pasirodyti. Išgirdę, kas nutiko, mes leipome iš juoko.
Daugeliui galbūt atrodytų keista, kad šalia kosmetikos priemonių mes laikėme ir dujų balionėlį. Tačiau tuo metu, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais, Kaune siautė nusikalstamos grupuotės ir grįžti namo sutemus buvo labai nesaugu. O mums dar tekdavo eiti per požeminę perėją. Todėl bet kuris iš mūsų, jei planuodavome grįžti sutemus, kišenėn įsidėdavome namuose turimą dujų balionėlį. Laikyti jį visiems šeimos nariams prieinamoje vietoje buvo labai patogu. Tačiau po to karto dujų balionėlis nuo kosmetikos lentynėlės išnyko.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.