Sulaukėme gražios žiemos, gausaus sniego, o su juo – ir sunkumų. Tie, kuriems tenka vaikščioti atokesnėmis miesto gatvelėmis, jau patyrė, ką reiškia klampoti nenuvalytais šaligatviais.
Dažnokai tenka vaikščioti S. Nėries gatve nuo stadiono geležinkelio stoties kryptimi. Situacija tikrai prasta.
Suprantu, kad teisiškai neprivalu čia gyvenantiems piliečiams nuo šaligatvių valyti sniegą, bet supraskime, jog ne valdžios žmonės vaikščioja nuošalesnėmis gatvėmis, o vargsta laiškininkai, socialiniai darbuotojai, į mokyklą klampojantys vaikai, senukai. Seniau, to „supuvusio socializmo“ laikais, taip nebuvo: individualių namų gyventojai, įmonės laikė savo pareiga ir garbės reikalu prie savųjų valdų nukasti sniegą.
Tiesa, ir dabar yra supratingų gyventojų, prie kurių namų šaligatviai visuomet nuvalyti. Keisčiausia, kad dažniausiai tai – vyresnio amžiaus žmonės. O jaunos, fiziškai pajėgios šeimos, turtingos įmonės vis laukia, kol šaligatvį nuvalys „valdžia“.
Deja, akivaizdu, kad komunalininkai nepajėgūs nuvalyti visų gatvelių, tad negi taip sunku retkarčiais griebti kastuvą ir pasportuoti.
Siūlyčiau seniūnijos darbuotojams patiems užeiti pas nuošalesnių gatvių, kurių šaligatviai nevalomi, gyventojus ir pasikalbėti, paprašyti, kad šie ne tik puoselėtų savo kiemus, bet pasirūpintų ir greta tvoros esančiu nedideliu šaligatvio lopinėliu. Dauguma žmonių tikrai supras, pasijus reikalingi savo miestui ir nukas ne tik savo, bet ir nusenusio kaimyno patvorį.
Būtų smagu, kad ir pedagogai paaiškintų mokiniams bei paragintų žiemą „pasimankštinti“ su kastuvu. Tikiu, jog būdami atidesni, geresni vieni kitiems lengviau pragyventume ir sunkmetį.
Teresė PRANAITIENĖ
Vilkaviškietė
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.