Knyga apie Slabadų krašto žmones, jų likimus ir darbus

Dangyra APANAVIČIENĖ

Slabadų kaimo bendruomenės namuose buvo pristatyta knyga „Slabadai“, kurią parengė Genė Rudaitytė-Alkevičienė ir Antanas Eidukaitis.

Šie metai Slabadų krašto žmonėms padovanojo puikią dovaną – senomis ir šių dienų nuotraukomis gausiai iliustruotą knygą apie gimtinę „Slabadai“. Šis leidinys, be abejo, nebūtų išvydęs dienos šviesos, jeigu ne aktyvaus Slabadų kaimo bendruomenės pirmininko Antano Eidukaičio iniciatyva ir didelės pastangos išleisti kraštietės Genės Rudaitytės-Alkevičienės daugelį metų rašytus prisiminimus.

Idėja parengti bent jau lankstinuką apie Slabadų kaimą ir jo žmones kilo dar praeitais metais, kai per vieną vasaros šventę bendruomenės pirmininkas netikėtai išsikalbėjo su šventėje viešėjusia G. Alkevičiene. Iš Slabadų kilusi, bet šiuo metu Vilniuje gyvenanti moteris papasakojo, kad yra parašiusi savo gimtojo kaimo metraštį, tik gaila, jog niekam jo nereikia. Bendruomenės pirmininko užuomina apie galimybę parengti nedidelį leidinuką neliko be atsako – netrukus metraštis jau buvo jo rankose.

Toliau A. Eidukaičio ir G. Alkevičienės bendravimas vyko laiškais, ir mintis apie lankstinuką po truputį išsirutuliojo iki visai solidžios knygos idėjos.

Savo rankraštyje G. Alkevičienė buvo smulkiai aprašiusi gimtojo bei aplinkinių kaimų gyvenimą, pateikusi svarbiausius Slabadų krašto istorinius faktus, papasakojusi apie daugelio čia gyvenusių šeimų bei atskirų gyventojų likimus. Toks itin detalus darbas buvo didelės apimties, tačiau apėmė daugiau prieškarį bei pokario laikotarpį. Teko metraštį trumpinti, suglausti ir papildyti naujesniais faktais bei pridėti skyrelius, pasakojančius apie dabartinę Slabadų kaimo bendruomenės veiklą ir žmones.

Knygos dalį apie naujesnius laikus ir šiandieninį Slabadų kaimo gyvenimą parengė A. Eidukaitis. Rinkdamas papildomą informaciją bei ieškodamas nuotraukų knygai, jis aplankė ir pasikalbėjo su daugeliu kaimo žmonių – čia gyvenančių ir jau išsikėlusių kitur.

– Kalbinti žmonės mielai bendravo, stengėsi kuo daugiau prisiminti ir papasakoti. Ypač išsamios informacijos apie pokario metų kultūrinį gyvenimą pateikė Ona Adomaitytė-Kvedaravičienė. Vertingi buvo Vito Balnaičio, Stasės Merkevičienės, Jono Lukšio, Onos Šuopienės pasakojimai. Daug konkrečios informacijos gavau iš Gedimino Almonaičio – knygos „Grąžinkit man gyvenimą“ autoriaus, – dėkodamas šiems žmonėms kalbėjo A. Eidukaitis.

Tačiau jis apgailestavo, kad gyventojus, menančius senesnius laikus, jau galima suskaičiuoti ant rankos pirštų. Ir tai tie prisiminimai, pasak A. Eidukaičio, daugiau buvo grįsti pasakymu „man atrodo“. Todėl autoriai, kaip teigiama knygos pratarmėje, nepretenduoja į absoliučią tiesą bei faktų tikslumą ir kviečia skaitytojus priimti šią knygelę tiesiog kaip mielą gimtojo kaimo prisiminimą, kaip tėviškės suvenyrą ateinančioms kartoms.