Įdomu

VARDADIENIUS ŠVENČIA

Lapkričio 4 d. Karalius, Karolina, Karolis,
Vitalė, Vitalija, Vitalis, Vitalius.

Lapkričio 5 d. Eliza, Elzbieta, Elzė, Elžbieta, Ilzė, Liza,

Zacharijas, Zakaras, Zakarijas.

---

DA­TOS


Lapk­ri­čio 4 d.

1945 m. Ka­ra­liau­čiaus sri­čiai su­teik­tas SSRS už­da­ros pa­sie­nio zo­nos sta­tu­sas (ga­lio­jo iki 1961 m.).

1945 m. įkur­tas UNES­CO – Jung­ti­nių Tau­tų pa­da­li­nys švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros rei­ka­lams.

1946 m. gi­mė pro­zi­nin­kas, po­pu­lia­raus ki­no ro­ma­no „Gi­mi­nės“ au­to­rius Bro­nius Buš­ma.

1985 m. mi­rė diev­dir­bys, vie­nas iš­ki­liau­sių XX a. lie­tu­vių liau­dies skulp­to­rių Lion­gi­nas Šep­ka. Gi­mė 1907 m. Šiaudinės k. (Rokiškio r.).

Jį va­di­no įvai­riai – ir keis­tuo­liu diev­dir­biu, ir ge­ni­ju­mi, ir tik­ruo­ju me­ni­nin­ku. Pats pa­si­ra­ši­nė­jo iš­di­džiai: „ar­ki­tek­tas Lion­gi­nas Šep­ka“. Per tris­de­šimt kū­ry­bos me­tų L. Šep­ka su­kū­rė dau­giau nei 1,5 tūkst. skulp­tū­rų. Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me dai­lės mu­zie­ju­je sau­go­ma 18 jo kū­ri­nių.

Be­je, L. Šep­ka 1961–1963 m. gy­ve­no Vil­ka­viš­kio ra­jo­ne, Did­vy­žių se­ne­lių ir neį­ga­lių­jų na­muo­se, nes vie­ni­šam skurs­tan­čiam me­ni­nin­kui bu­vo iš­rū­pin­ta vals­ty­bi­nė glo­ba. De­ja, čia jis jau­tė­si ne­sa­vas, ne­ga­lė­jo kur­ti, il­gė­jo­si gim­ti­nės. 1963 m. diev­dir­bys grį­žo į gim­tą­sias vie­tas.


Lapk­ri­čio 5 d.

1817 m. gi­mė 1863 m. su­ki­li­mo da­ly­vis, Pa­je­vo­nio kle­bo­nas, poe­tas Ta­mo­šius (To­mas) Sen­kus-Sen­kaus­kas. Mi­rė 1901 m.

1938 m. gi­mė pro­zi­nin­kas, sa­ty­ri­kas Jur­gis Gim­be­ris.

1951 m. gi­mė ak­to­rė Re­gi­na Ar­ba­čiaus­kai­tė-Flick.

1954 m. gi­mė teat­ro ir ki­no ak­to­rius Ro­ber­tas Vai­do­tas. Mi­rė 2007 m.

2000 m. mi­rė žy­mi pia­nis­tė, pe­da­go­gė Al­do­na Dva­rio­nai­tė. Gi­mė 1939 m.

---

DIE­NOS


Lapk­ri­čio 5-oji – Vaiž­gan­tas.

Vaiž­gan­tas – se­no­vės lie­tu­vių die­vas, ska­ti­nan­tis aug­me­ni­jos au­gi­mą ir der­lių. Vaiž­gan­to šven­tė bu­vo šven­čia­ma tre­čią­ją Il­gių (Vė­li­nių) die­ną. Mer­gi­nos tą­dien pra­šy­da­vo die­vo, kad už­de­rė­tų li­nų ir ka­na­pių der­lius, kad joms „ne­tek­tų vaikš­čio­ti nuo­goms“.

---

KALBOS PATARIMAI


Ar var­to­ti­nas pa­sa­ky­mas „ker­za­vi ba­tai“?

Ne­var­to­ti­nas. Žo­dis ker­za­vi su­da­ry­tas su sve­ti­mu dė­me­niu -avas, -ava. To­dėl ne ker­za­vi, o ker­zi­niai ba­tai. Ne­ga­li­ma to­kių ba­tų va­din­ti ir ker­zais.