Ar Lietuvos pensininkai gyvens geriau?

Eu­ro­pos Par­la­men­te svars­to­mi pa­siū­ly­mai dėl pen­si­jų atei­ties. Apie tai tei­rau­ja­mės eu­ro­par­la­men­ta­rės, bu­vu­sios il­ga­me­tės so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­rės Vi­li­jos Blin­ke­vi­čiū­tės.

– Ger­bia­ma Vi­li­ja, kas pri­ver­tė su­si­rū­pin­ti Eu­ro­pos pen­si­nin­kais?

– Se­nu­tė­je Eu­ro­po­je spar­čiai dau­gė­ja vy­res­nio am­žiaus žmo­nių, ku­rių vie­nin­te­lis pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nis – pen­si­ja. Žmo­nės, są­ži­nin­gai ir sun­kiai dir­bę vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą, išau­gi­nę vai­kus, mo­kė­ję mo­kes­čius vals­ty­bei, ti­ki­si ra­mios ir orios se­nat­vės. De­ja, ne vi­siems šiems tei­sė­tiems lū­kes­čiams lem­ta iš­si­pil­dy­ti. Ypač tai pa­ju­to­me per eko­no­mi­nę kri­zę: pen­si­jos, au­gant kai­noms, ne­di­dė­jo, ki­lo ne­ri­mas dėl se­nat­vei ati­de­da­mų san­tau­pų sau­gu­mo, ge­ro­kai pa­dau­gė­jo se­no­lių, ku­riems rei­kė­jo pa­rem­ti sa­vo dar­bo ne­te­ku­sius vai­kus.

O Lie­tu­vos pen­si­nin­kus nu­skriau­dė dar ir val­džia – su­ma­ži­no pen­si­jas ir so­cia­li­nes iš­mo­kas.

Aki­vaiz­du, jog, įver­ti­nant kri­zės pa­mo­kas bei spar­tų Eu­ro­pos gy­ven­to­jų se­nė­ji­mą, rei­kia ieš­ko­ti bū­dų, kaip už­tik­rin­ti nor­ma­lias gy­ve­ni­mo są­ly­gas esa­miems ir bū­si­miems pen­si­nin­kams.

– Ką siū­lo­ma da­ry­ti?

– Yra siū­lo­ma plė­to­ti da­bar­ti­nes pen­si­nes sis­te­mas, sie­kiant, kad vi­si se­nat­vė­je tu­rė­tų rei­kia­mas ga­ran­ti­jas. Ne­tu­rė­tų bū­ti pa­mirš­ti ūki­nin­kai, be­dar­biai, sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­tys, vai­kus au­gi­nan­tys, neį­ga­liuo­sius slau­gan­tys ir ki­ti as­me­nys, ku­rių ke­lias į so­cia­li­nį drau­di­mą daž­nai bū­na su­dė­tin­ges­nis. Bū­ti­na su­da­ry­ti sau­gias ga­li­my­bes su­si­tau­py­ti pa­pil­do­mą pen­si­ją kau­pia­muo­siuo­se ir darb­da­vių įsteig­tuo­se fon­duo­se.

La­bai svar­bu, kad žmo­nės kuo il­giau dirb­tų, nei­tų į anks­ty­vą pen­si­ją. Siū­lo­ma svars­ty­ti ir pen­si­nio am­žiaus vė­li­ni­mo ga­li­my­bę. Pas­ta­ra­sis siū­ly­mas su­si­lau­kė dau­giau­siai eu­ro­par­la­men­ta­rų kri­ti­kos.

La­biau­siai ne­ri­mau­ja­ma dėl to, jog ne­pa­tei­kia­mi spren­di­mai, kaip už­tik­rin­ti vy­res­nio am­žiaus žmo­nių užim­tu­mą. Tols­tant išė­ji­mo į pen­si­ją ga­li­my­bei, mi­li­jo­nai ne­tu­rin­čių dar­bo vy­res­nio am­žiaus žmo­nių ga­li at­si­dur­ti skur­do spąs­tuo­se. Ne­pa­kan­ka­mai įver­tin­ta tai, kiek žmo­nių svei­ka­ta leis il­giau dirb­ti. Bū­ti­na at­si­žvelg­ti ir į tai, kad mo­te­rys daž­niau nei vy­rai dir­ba ma­žiau ap­mo­ka­mus dar­bus, ne­ vi­są dar­bo die­ną, dėl gim­dy­mo ir mo­ti­nys­tės, vai­kų, neį­ga­lių šei­mos na­rių prie­žiū­ros pra­ran­da drau­di­mo ga­ran­ti­jas ir ga­liau­siai gau­na ma­žes­nes pen­si­jas. To­dėl, ma­no nuo­mo­ne, dis­ku­si­jos dėl Eu­ro­pos pen­si­jų atei­ties tu­ri bū­ti tę­sia­mos.

– Ko ga­li ti­kė­tis Lie­tu­vos pen­si­nin­kai?

– Lie­tu­vos pen­si­nin­kams į šį klau­si­mą tu­ri at­sa­ky­ti da­bar­ti­nė val­džia. Eu­ro­pos Są­jun­ga daž­niau­siai ga­li tik pa­tar­ti, pa­ro­dy­ti sek­ti­nus pa­vyz­džius, ta­čiau spren­di­mus tu­ri­me priim­ti čia, Lie­tu­vo­je.

Ten­ka tik ap­gai­les­tau­ti, jog kol kas mū­sų se­no­liams pa­lan­kių spren­di­mų nė­ra. At­virkš­čiai – pen­si­jų ir so­cia­li­nių iš­mo­kų ma­ži­ni­mas, ne­ge­bė­ji­mas su­val­dy­ti kai­nų au­gi­mo, su­stab­dy­ti bė­gan­čių­jų iš Lie­tu­vos srau­to, su­ma­žin­ti ne­dar­bo tik blo­gi­na esa­mų ir bū­si­mų pen­si­nin­kų pa­dė­tį. De­ja, Lie­tu­vos val­džia neieš­ko al­ter­na­ty­vų ar­ba bent sau­gik­lių pen­si­nio am­žiaus vė­li­ni­mui. Pir­miau­sia ma­to­mos tos ša­lys, kur pen­si­nis am­žius di­džiau­sias, ta­čiau nu­ty­li­ma, kad tų ša­lių žmo­nės gy­ve­na ge­ro­kai il­giau. Tuo tar­pu daž­nas mū­sų žmo­gus ga­li ir ne­be­su­lauk­ti nu­to­lu­sios pen­si­jos.

Eu­ro­po­je yra ir ki­tų pa­vyz­džių. Pran­cū­zi­ja, vyks­tant aud­rin­giems pro­tes­tams, svars­to ga­li­my­bę iš lė­to il­gin­ti pen­si­nį am­žių tik iki 62 me­tų. Nes­ku­ba ir ki­tos ša­lys. O Lie­tu­vos val­džia no­ri pail­gin­ti pen­si­nį am­žių iki 65 me­tų, ir kuo grei­čiau. Na ir kas, kad ša­ly­je mil­ži­niš­kas ne­dar­bas, skur­das, ne­pa­ten­ki­na­ma žmo­nių svei­ka­tos būk­lė.

Ta­čiau apie to­kio spren­di­mo pa­sek­mes ver­tė­tų rim­čiau pa­gal­vo­ti. Neuž­ten­ka at­si­pra­šy­ti pen­si­nin­kų mi­nint Tarp­tau­ti­nę pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių die­ną. Rei­kia konk­re­čių veiks­mų, kad ir Lie­tu­vo­je pen­si­nin­kams bū­tų gy­ven­ti ge­riau.

Užsk. 7145