Kristina VAITKEVIČIENĖ
Vilkaviškio rajono cukrinių runkelių augintojai pradėjo imti derlių ir liko patenkinti iškasamų šakniagumbių kiekiu. Kai kur derlius – 50–60 tonų iš hektaro ir daugiau. Tačiau cukringumas dar nesiekia bazinio 16 proc. rodiklio. Tai verčia ūkininkus sunerimti.
Už mažesnio cukringumo runkelius taikomos didelės nuoskaitos, tad pajamos iš hektaro smunka.
– Šiuo metu runkeliams oras gal visai ir neblogas, – kalbėjo rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vitas Gavėnas. – Naktį būna lengva šalna, tad cukrus iš lapų turėtų pasiskirstyti šakniagumbiuose. Kurie anksti neveš parduoti, tie laimės. Šįmet cukrinius runkelius puolė ligos, nurudo lapai. Augo nauji, naudodami sukauptą cukrų. Taigi, saulutė ir šiek tiek šalnos runkelių cukringumui tik į naudą.
Pakalbintas žemės ūkio kooperatyvo „Sūduvos cukriniai runkeliai“ vadovas Juozas Valaitis sakė, kad šįmet runkeliai turėtų atnešti pelno. Mat atvėsus cukrus sparčiau kaupiasi gumbuose ir turėtų greitai viršyti bazinį cukringumą. Dabar reikia runkelius saugoti tik nuo didesnių šalnų.
– Bendrovė „Nordic sugar Kėdainiai“, kuriai tiekia runkelius mūsų kooperatyvas, susiejo kainą su kviečių kainomis, – pasakojo J. Valaitis. – Kadangi šįmet jų kaina augo, augs ir runkelių. Tie 106 litai, kuriuos mums mokėjo už toną runkelių, prilyginama 400 litų už kviečių toną. Kol kas už kiekvieną 10 litų nuo išaugusios kviečių kainos fabrikas moka 60 ct priedą. Jei kviečių kaina – 500 Lt, tai runkelių – 112 Lt. Viršijus 500 litų ribą, perdirbėjai pridės po 40 ct. Taigi, jei kviečių kaina už toną – 700 Lt, tai runkelių – 120 Lt. Tokios kainos fiksuotos nuo spalio 1 dienos. Su atsiskaitymu bėdų lyg ir nėra. Dar buvo nepervesta apie 5 proc. už kvotinius runkelius, tačiau bendrovė žadėjo sumokėti paskutinius pinigus ir pradėti mokėti už virškvotinius.
ŽŪK „Sūduvos cukriniai runkeliai“ vadovas sakė, jog neseniai vykusiame valdybos susirinkime, susitikę su fabriko atstovais, jie išsakė priekaištus dėl žaliavos išvežimo. Runkelius vežėjai paimdavo dažniausiai vakarais. Žaliavą išvežti samdomos firmos UAB „Jargala“ atstovai sakė, kad šįmet bus galima tartis tiesiogiai. Mat bendrovė apsiimdavo pakeliui pervežti ir kitų krovinių, nes kaina už runkelių vežimą yra nedidelė. Tad, siekiant nešvaistyti degalų ir nesiųsti tuščio furgono, iš Kėdainių dar buvo išvežiojami kroviniai, o grįžtant paimami runkeliai. Vyr. transporto specialistas Rimantas Šlekys sakė, kad šįmet bus galima skambinti jam tiesiogiai tel. 8 687 44 898 ir tartis dėl žaliavos išvežimo. Specialistas sakė, jog jis kompiuteriu seks furgonų judėjimą ir praneš, kada galima laukti jų atvykstant.
ŽŪK „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Juozas Laskevičius taip pat įvardijo tą pačią problemą – mažą cukringumą. Valdybai nepatiko ir UAB „Arvi cukrus“ laboratorijos darbas: „Kai aną metą cukringumas buvo didesnis nei 16 proc., tai niekas nekreipė dėmesio, o dabar, kai mažesnis, tai iškart jau mato. Bandysime susitarti ir šitą dalyką kaip nors pakontroliuoti. Juk reikia žmoniškumo.“
Už kvotinius runkelius fabrikas atsiskaitė prieš pat sezoną – rugsėjo pirmą dekadą. Už virškvotinius pinigai į sąskaitas buvo pervesti rugsėjo 27–28 d. Už pradelstas dienas suskaičiuoti delspinigiai. Vien suma už virškvotinius runkelius sudaro apie 200 tūkst. litų.
– Šįmet pats „Arvi“ įmonių grupės valdybos pirmininkas Vidmantas Kučinskas žmonėms žadėjo, kad už pristatytą žaliavą bus mokama pagal grafikus, nebus jokių vėlavimų. Turime ir jo pasirašytą raštą, – džiaugėsi pažadais J. Laskevičius.
Šįmet suderėta kaina – 109 litai už toną. Šį sezoną „Arvi cukrus“ pradeda įsivežti cukrašvendrių žaliavos, tad fabriko darbo sezonas prasitęs. Anksčiau gyvenimas čia virdavo iki gruodžio, šįmet judėjimas fabrike jausis ilgiau.
Sudoroti cukrinius runkelius – nelengva. Orai rudenį paprastai nelepina, tad darbo laukuose yra pakankamai. Jei būna šlapia, sunki runkelių nuėmimo technika gadina kelius, laukus, gali sulaužyti drenažą. Kai grūdinių kultūrų augintojai jau ilsisi po darbymečio, runkelius auginantys žemdirbiai vargsta laukuose. Tačiau ūkiams, samdantiems nuolatinius darbuotojus, tai – geriausias būdas panaudoti darbo jėgą ir užsidirbti papildomų lėšų.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.