Nepilnametė mergina susilaukė kūdikio – džiaugtis ar verkti?

Birutė NENĖNIENĖ

Da­lis mo­ti­nų už­re­gist­ruo­ja sa­vo nau­ja­gi­mius, bet ne­nu­ro­do tė­vo. Tai bū­na ne tik pir­mas, bet ir ant­ras, tre­čias ar net penk­tas vai­kas. Šių ma­mų am­žius lei­džia ma­ny­ti, jog pir­ma­sis kū­di­kis gi­mė dar joms ne­su­lau­kus pil­na­me­tys­tės.

Pas­ta­rai­siais me­tais su­ma­žė­jo be­si­tuo­kian­čių ne­pil­na­me­čių, o šie­met Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je įre­gist­ruo­ta tik vie­na to­kia san­tuo­ka.

Kiek Vil­ka­viš­kio ra­jo­ne gy­ve­na gim­džiu­sių ne­pil­na­me­čių, sta­tis­ti­kos nė­ra, ta­čiau apie to­kių ma­mų pro­ble­mas kal­ba­mės su Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­ja Da­nu­te VILT­RA­KIE­NE.

– Ne­pil­na­me­tė su­si­lau­kė kū­di­kio… Kas jos lau­kia?

– Sup­ras­ki­me – tas vai­ke­lis at­si­ra­do iš mei­lės, te­gul ir iš neap­gal­vo­tos, neap­dai­rios, gal dar ne­sub­ran­din­tos. Ge­rai, jei vai­ki­nas su­tin­ka tuok­tis, jei abie­jų jau­nuo­lių tė­vai žiū­ri ge­ra­no­riš­kai ir ima­si sa­vo vai­kams pa­dė­ti. Lie­tu­vos įsta­ty­mai lei­džia dėl rim­tos prie­žas­ties san­tuo­kos am­žių su­ma­žin­ti iki tre­jų me­tų. Nėš­tu­mo at­ve­ju, ga­vus teis­mo lei­di­mą, ne­pil­na­me­tei lei­džia­ma tuok­tis.

– Kuo dukrai gali ­pa­dėti tė­vai, jei, kaip sa­ko­ma, at­si­ti­ko „to­kia bė­da“?

– Vi­sų pir­ma svar­bu tai, jog tė­vai, su­ži­no­ję apie ne­pil­na­me­tės duk­ros nėš­tu­mą, jos ne­smerk­tų, neats­tum­tų, neai­ma­nuo­tų ar­ba ne­lik­tų pa­sy­vūs. Ver­čiau rei­kė­tų iš­siaiš­kin­ti, kas ir iš ko­kios šei­mos yra vai­ke­lio tė­vas, ką to­kiais at­ve­jais siū­lo įsta­ty­mai.

Jung­ti­nių Tau­tų vai­ko tei­sių kon­ven­ci­ja ir Lie­tu­vos įsta­ty­mai nu­ma­to, jog kiek­vie­nas vai­kas tu­ri tei­sę tu­rė­ti abu sa­vo tė­vus. To­dėl ne­pil­na­me­tės mer­gi­nos tė­vų pa­rei­ga yra pa­si­rū­pin­ti duk­ters ir anū­ko gy­ve­ni­mu. Jei kū­di­kio lau­kia­si ne­pil­na­me­tė glo­bos na­mų auk­lė­ti­nė, ja tu­ri pa­rei­gą pa­si­rū­pin­ti šios įstai­gos ad­mi­nist­ra­ci­ja. Mes ra­jo­ne esa­me pa­ty­rę jau­di­nan­tį to­kio rū­pes­čio pa­vyz­dį.

– Ar verta ne­pil­na­me­tei tuok­tis, kai taip „po­pu­lia­ru“ gy­ven­ti ne­su­si­tuo­kus?

– Tik su­si­tuo­ku­si ne­pil­na­me­tė tam­pa eman­ci­puo­ta – tai reiš­kia, jog ji įgy­ja suau­gu­sio žmo­gaus tei­ses ir pa­rei­gas tvar­ky­tis gy­ve­ni­mą, pi­ni­gus, tam­pa vi­siš­kai at­sa­kin­ga. Taip pat ji įgau­na šei­mos sta­tu­są, tu­ri tei­sę pa­si­nau­do­ti vals­ty­bės tei­kia­mo­mis so­cia­li­nė­mis ga­ran­ti­jo­mis. Jei ne­pil­na­me­tė ma­ma ne­su­si­tuo­ku­si, jos vai­kas neįt­rau­kia­mas į šei­mos su­dė­tį. Pa­ti to­kia ma­ma pa­gal įsta­ty­mus yra sa­vo tė­vų šei­mos na­rys, o jos vai­ke­lis „nie­kam ne­prik­lau­so“ ir jam, „to­kiam vie­nam“, ne­prik­lau­so jo­kia so­cia­li­nė iš­mo­ka.

– Ką ga­li­ma pa­tar­ti šiais at­ve­jais?

– Ne­pil­na­me­tė vie­ni­ša ma­ma tu­ri tei­sę ir pa­rei­gą rū­pin­tis sa­vo kū­di­kiu. Ta­čiau ji ne­tu­ri įsta­ty­mi­nės tei­sės jam at­sto­vau­ti. Toks vai­ke­lis pri­va­lo tu­rė­ti įsta­ty­mi­nį glo­bė­ją. Daž­niau­siai to­kiais glo­bė­jais tam­pa ne­pil­na­me­tės mo­ti­nos tė­vai.

Yra dar ir ki­tas ke­lias vai­ko so­cia­li­nėms ga­ran­ti­joms ap­sau­go­ti – tai tė­vys­tės pri­pa­ži­ni­mas. Tar­ki­me, jog jau­nuo­liai ne­su­si­tuo­kia, bet pil­na­me­tis vai­ki­nas, vai­ko tė­vas, ži­no­da­mas, jog gi­mė jo kū­di­kis, pri­pa­žįs­ta tė­vys­tę ir su­tin­ka tai įfor­min­ti. To­kiu at­ve­ju kū­di­kis jau tu­ri įsta­ty­mi­nį glo­bė­ją – sa­vo tė­vą. Ta­čiau tė­vui ir pri­pa­ži­nus tė­vys­tę ne­pil­na­me­tė ma­ma ne­ga­li vi­siš­kai at­sto­vau­ti vai­ko in­te­re­sams – dar rei­kia, kad ji tap­tų eman­ci­puo­ta, tai yra įgy­tų suau­gu­sio­jo tei­ses.

Še­šio­li­kos me­tų su­lau­ku­si ne­pil­na­me­tė mer­gi­na, jos tė­vai ar glo­bė­jai ga­li kreip­tis į teis­mą dėl eman­ci­pa­ci­jos nu­sta­ty­mo. To­kiu at­ve­ju bū­ti­na pa­teik­ti do­ku­men­tus, įro­dan­čius jos su­ge­bė­ji­mą sa­va­ran­kiš­kai gy­ven­ti, duo­me­nis apie tu­ri­mas pa­ja­mas.

– Ar su­lau­ku­si pa­lan­kaus teis­mo spren­di­mo to­kia ne­pil­na­me­tė tam­pa vi­siš­kai at­sa­kin­ga už sa­vo kū­di­kį?

– Tei­si­niais ter­mi­nais ta­riant, to­kia ma­ma tam­pa veiks­nia. Ji su kū­di­kiu įtrau­kia­ma į ap­skai­tą kaip šei­ma, įgau­na suau­gu­sio­jo tei­ses tvar­ky­tis pi­ni­gus bei so­cia­liai rem­ti­nos šei­mos sta­tu­są, gau­na pri­klau­san­čias pa­šal­pas.

– Ką no­rė­tu­mė­te pa­sa­ky­ti pa­čioms ne­pil­na­me­tėms ma­moms, jų tė­vams?

– Tė­vams skau­du, bet rei­kia pri­pa­žin­ti, jog duk­rą auk­lė­jant bu­vo kaž­kas pra­žiū­rė­ta. To­kiai ne­su­si­for­ma­vu­siai ne­pil­na­me­tei la­biau­siai rei­kia ar­ti­miau­sių žmo­nių at­ra­mos, pa­gal­bos, pa­ta­ri­mo. Bū­ti­na la­bai rim­tai ap­mąs­ty­ti, kaip pa­si­ruoš­ti anū­kė­lio gi­mi­mui, ką ga­li­ma pa­da­ry­ti, kad jis aug­da­mas tu­rė­tų ir ma­mą, ir tė­tę.

No­riu pa­sa­ky­ti, jog kiek­vie­nai mer­gai­tei vi­sų pir­ma rei­kia su­bręs­ti ir pa­si­ruoš­ti kū­di­kio gi­mi­mui. Kiek­vie­nas vai­kas į pa­sau­lį tu­ri atei­ti my­li­mas ir lau­kia­mas. Ta­da bus dau­giau lai­min­gų šei­mų.