Su Vyriausybės darbu susipažinusi kybartietė dirbti valdžios institucijoje nenorėtų

Bu­vu­si Ky­bar­tų Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­čio gim­na­zi­jos moks­lei­vė Ra­sa Ži­bu­ry­tė rugp­jū­čio 23–27 die­no­mis, da­ly­vau­da­ma pro­jek­te „Moks­lei­viai – į Vy­riau­sy­bę“, at­li­ko pra­kti­ką Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jo­je.

Ne­gal­vo­jo da­ly­vau­ti

Aš­tuo­nio­lik­me­tė R. Ži­bu­ry­tė šie­met bai­gė Ky­bar­tų Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­čio gim­na­zi­ją. Kaip pa­ti pri­si­pa­ži­no, ji nuo ma­žens sva­jo­jo tap­ti mo­ky­to­ja, to­dėl nuo šių moks­lo me­tų pra­dėjo stu­di­jas Vil­niaus pe­da­go­gi­nio uni­ver­si­te­to Is­to­ri­jos fa­kul­te­te.

Pak­laus­ta, kaip pa­te­ko į pro­jek­tą „Moks­lei­viai – į Vy­riau­sy­bę“, mer­gi­na tik šyp­te­lė­jo. „Vie­ną va­ka­rą sė­dė­jau na­muo­se ir ne­tu­rė­jau ką veik­ti. Tą­kart bu­vau pla­na­vu­si pa­tek­ti į kon­cer­tą, bet neat­si­ra­do lais­vų bi­lie­tų. Nar­šy­da­ma in­ter­ne­te ra­dau kvie­ti­mą pri­si­jung­ti prie pro­jek­to. Už­pil­džiau an­ke­tą, o vė­liau su­ži­no­jau, kad į jį pa­te­kau“, – juo­kė­si ky­bar­tie­tė.

Mi­tai su­griu­vo

Pak­laus­ta, ko­dėl pa­si­rin­ko at­lik­ti pra­kti­ką bū­tent Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jo­je, mer­gi­na net ne­dve­jo­da­ma tei­gė, jog šios ins­ti­tu­ci­jos dar­bas la­biau­siai do­mi­na ne tik ją, bet ir dau­ge­lį moks­lei­vių. „Tik vė­liau su­ži­no­jau, kad dau­giau­siai bu­vo no­rin­čių­jų pa­tek­ti bū­tent į šią mi­nis­te­ri­ją“, – pri­si­pa­ži­no R. Ži­bu­ry­tė.

Pa­sak mer­gi­nos, pra­kti­ka Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jo­je pa­kei­tė iki tol su­si­da­ry­tą nuo­mo­nę. „Dau­ge­lis kal­ba apie pro­tų nu­te­kė­ji­mą iš Lie­tu­vos. Su­ži­no­jau, jog net 81 pro­c. šim­tu­kais eg­za­mi­nus iš­lai­kiu­sių mo­ki­nių, įvai­rių tarp­tau­ti­nių, res­pub­li­ki­nių olim­pia­dų ar kon­kur­sų nu­ga­lė­to­jų pa­si­lie­ka mū­sų ša­ly­je. Be to, sklan­dan­tis mi­tas, kad Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jo­je dir­ban­tys as­me­nys nie­ka­da nė­ra dir­bę mo­kyk­lo­se ir to­dėl ne­ži­no, ko­kius įsta­ty­mus rei­kia priim­ti, – taip pat ne­tie­sa“, – tvir­ti­no ky­bar­tie­tė. Pa­sak jos, mi­nis­te­ri­jo­je dir­ba įvai­raus am­žiaus žmo­nės, ko­lek­ty­vas yra ne­pap­ras­tai drau­giš­kas.

„Su mi­nis­te­ri­jos dar­buo­to­jais te­ko ne tik dis­ku­tuo­ti įvai­rio­mis te­mo­mis, bet ir iš­sa­ky­ti jiems sa­vo nuo­mo­nę. La­bai nu­džiu­gi­no tai, kad vi­si no­riai bend­ra­vo, sten­gė­si įsi­klau­sy­ti, paaiš­kin­ti“, – džiau­gė­si R. Ži­bu­ry­tė.

Di­džiau­sias įspū­dis – su­si­ti­ki­mas su mi­nist­ru

Pa­sak ky­bar­tie­tės, kiek­vie­na die­na, pra­leis­ta da­ly­vau­jant pro­jek­te, jai bu­vo be ga­lo sma­gi ir nau­din­ga. „Tai vie­nas iš ge­riau­sių ma­no va­sa­ros pri­si­mi­ni­mų. Jei ga­lė­čiau da­ly­vau­ti pa­na­šia­me pro­jek­te dar kar­tą, bū­ti­nai su­tik­čiau. Da­bar tai pa­da­ry­ti re­ko­men­duo­siu ir sa­vo drau­gams“, – tvir­ti­no pa­šne­ko­vė. Ji tei­gė, jog įgi­jo ver­tin­gos pa­tir­ties. „Pa­ma­ty­ti Vy­riau­sy­bės dar­bą iš ar­ti, su­si­pa­žin­ti su nau­jais žmo­nė­mis, dis­ku­tuo­ti su jais rū­pi­mais klau­si­mais, ana­li­zuo­ti, kaip rei­kia bend­rau­ti, elg­tis vie­no­je ar ki­to­je gy­ve­ni­mo si­tua­ci­jo­je, – tai da­ly­kai, ku­rių nie­kur ki­tur ne­pa­tir­si“, – pa­brė­žė R. Ži­bu­ry­tė.

Pak­laus­ta, su ku­riuo po­li­ti­ku su­si­ti­ki­mas pa­li­ko di­džiau­sią įspū­dį, mer­gi­na net ne­dve­jo­da­ma iš­ta­rė švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ro Gin­ta­ro Ste­po­na­vi­čiaus pa­var­dę. „Mes su juo bu­vo­me su­si­ti­kę net tris kar­tus. Mi­nist­ras man pa­si­ro­dė la­bai pa­pras­tas, drau­giš­kas, at­vi­ras, vi­sai ne aro­gan­tiš­kas žmo­gus“, – džiau­gė­si ky­bar­tie­tė. Ji pa­sa­ko­jo, kad pa­kal­bė­ti su G. Ste­po­na­vi­čiu­mi te­ko ne tik apie po­li­ti­ką ar mi­nis­te­ri­jos prii­ma­mus spren­di­mus, bet ir apie pa­pras­tus da­ly­kus – kny­gas, mu­zi­ką, fil­mus.

Sa­vęs po­li­ti­ke neį­si­vaiz­duo­ja

„Mes kel­da­vo­mės 6 val. ry­to ir iki 22 val. bū­da­vo­me vi­siš­kai užim­ti. Ne­re­tai tek­da­vo vi­sur sku­bė­ti, bėg­ti, bi­jant kur nors pa­vė­luo­ti. Ne­pai­sant vis­ko, tiek veik­los or­ga­ni­za­ci­ja, tiek užim­tu­mas, tiek ko­lek­ty­vo drau­giš­ku­mas man pa­li­ko neiš­dil­do­mą įspū­dį“, – pa­sa­ko­jo R. Ži­bu­ry­tė.

Mer­gi­na bu­vo lai­min­ga pro­jek­to me­tu ga­lė­da­ma pra­plės­ti sa­vo aki­ra­tį. „Per tą sa­vai­tę ap­lan­kė­me ES pa­ra­mos koor­di­na­vi­mo bei Stu­di­jų, moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų de­par­ta­men­tus, Pag­rin­di­nio ir vi­du­ri­nio ug­dy­mo bei Pro­fe­si­nio mo­ky­mo ir orien­ta­vi­mo sky­rius, su­si­ti­ko­me su vi­ce­mi­nist­ru Vai­du Ba­ciu. Taip pat bu­vo­me spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je, Spe­cia­lio­sios pe­da­go­gi­kos ir psi­cho­lo­gi­jos cent­re, Vy­riau­sy­bės po­sė­dy­je, sa­vi­val­dy­bių švie­ti­mo pa­da­li­nių va­do­vų kon­fe­ren­ci­jo­je, Na­cio­na­li­nia­me eg­za­mi­nų bei Ug­dy­mo plė­to­tės cent­ruo­se“, – įspū­džiais da­li­jo­si pa­šne­ko­vė.

Pa­sak mer­gi­nos, nors pro­jek­tas pa­li­ko neiš­dil­do­mą įspū­dį, sa­vęs, dir­ban­čios Vy­riau­sy­bė­je, ji neį­si­vaiz­duo­jan­ti. „Man la­biau pa­tin­ka tie­sio­gi­nis dar­bas su žmo­nė­mis. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties ir no­rė­čiau dirb­ti mo­ky­to­ja“, – pa­brė­žė R. Ži­bu­ry­tė.

And­rius GRY­GE­LAI­TIS