Įdomu

VARDADIENIUS ŠVENČIA

Rugsėjo 7 d. Palmyra, Regina.

Rugsėjo 8 d. Adriana, Marė, Marija, Marytė.

Rug­sė­jo 7 d.

1503 m. įkur­tas Pa­ne­vė­žys.

1812 m. įvy­ko Bo­ro­di­no mū­šis, ku­ria­me Na­po­leo­no va­do­vau­ja­ma pran­cū­zų ar­mi­ja lai­mė­jo prieš ru­sų pa­jė­gas.

Rug­sė­jo 8 d.

1380 m. įvy­ko Ku­li­ko­vo mū­šis, ku­ria­me ru­sų ar­mi­ja su­triuš­ki­no mon­go­lus-to­to­rius.

1430 m. pla­nuo­ta Vy­tau­to Di­džio­jo ka­rū­na­ci­ja Lie­tu­vos ka­ra­liu­mi neį­vy­ko, nes len­kai ne­pra­lei­do iš Vo­kie­ti­jos ve­ža­mos ka­rū­nos.

1570 m. ka­ra­lius Žy­gi­man­tas Au­gus­tas Viš­ty­čiui su­tei­kė mies­to sa­vi­val­dos tei­ses ir her­bą.

1899 m. Pil­viš­kiuo­se gi­mė Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės pul­ki­nin­kas, ka­ro ata­šė Vo­kie­ti­jo­je Ka­zys Gri­nius (Pre­zi­den­to Ka­zio Gri­niaus sū­nus). Mi­rė 1965 m. Va­šing­to­ne.

Rug­sė­jo 8-oji – Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos gi­mi­mo die­na (Ši­li­nės).

Ypa­tin­gi at­lai­dai ren­gia­mi Ši­lu­vos baž­ny­čio­je (Ra­sei­nių r.), ku­rio­je ka­bo ste­buk­lin­gu lai­ko­mas Švč. M. Ma­ri­jos pa­veiks­las. Pa­sa­ko­ja­ma, kad Ši­lu­vo­je apie 1608–1612 m. įvy­kęs Ma­ri­jos ap­si­reiš­ki­mas. Kai­mo pie­me­nys, be­ga­ny­da­mi ban­dą, pa­ma­tę Mer­ge­lę Ma­ri­ją.

– Vy­tau­to Di­džio­jo ka­rū­na­vi­mo ir Pa­dė­kos už Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės ir lais­vės ap­gy­ni­mą die­na.

– Se­no­sios Lie­tu­vos di­din­gos praei­ties die­na (pa­gal 1938 m. ge­gu­žės 12 d. Lie­tu­vos Vals­ty­bės Kons­ti­tu­ci­ją).

Kons­ti­tu­ci­jos 9 straips­nis skel­bė, jog Vals­ty­bės šven­tės yra dvi: 1) va­sa­rio še­šio­lik­to­ji – Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­bės at­sta­ty­mui mi­nė­ti; 2) rug­sė­jo aš­tun­to­ji – Se­no­sios Lie­tu­vos di­din­gai praei­čiai mi­nė­ti. 10 straips­nis nu­ro­dė, kad Vals­ty­bės šven­tės, sek­ma­die­niai ir ki­tos Vals­ty­bės pri­pa­žįs­ta­mos šven­tės yra poil­sio ir dva­si­nio pa­ki­li­mo die­nos.

– Tarp­tau­ti­nė raš­tin­gu­mo die­na.

Ka­da – uoš­vė, o ka­da – any­ta?

Ne­re­tai šie gi­mi­nys­tę nu­sa­kan­tys se­no­vi­niai žo­džiai yra pai­nio­ja­mi. Kaip ra­šo­ma R. Bui­vy­die­nės knygoje „Ve­dy­bų gi­mi­nys­tės pa­va­di­ni­mai“, uoš­vė (ne uoš­vie­nė) – tai žmo­nos mo­ti­na, o any­ta – tai vy­ro mo­ti­na. Žmo­nos ir vy­ro tė­vai va­di­na­mi uoš­viais.