Prieš porą metų pradėjusi rengti literatūrinius skaitymus netradicinėse erdvėse Vilkaviškio viešoji biblioteka lieka ištikima pasirinktai vietai – Meilės tiltui.
Taip romantiškai pavadintas nedidelis pėsčiųjų tiltas per Vilkaują, lopinėlis pievos pakrantėje – tai, pasak renginio organizatorių, unikali vieta meilės lyrikai skambėti. Praėjusios savaitės ketvirtadienio popietę čia ji liejosi jau trečią kartą. Renginio vedėja bibliotekininkė Linutė Tartėnienė kalbėjo, kad daugumai vilkaviškiečių ši vieta kelia nostalgiškų sentimentų. Gimnazistiškus prisiminimus atmintyje išlaikė ir vištytietis Vytautas Zdanavičius, prie Meilės tilto atvažiavęs daugiau kaip po šešiasdešimties metų bei paskaitęs specialiai jam skirtą eilėraštį. Renginyje skambėjo ir tiltą apdainuojantys Vytauto Drunio posmai, buvo skaitoma kita jo kūryba. Rimtas ir linksmas savo eiles apie meilę deklamavo šiemetinio Mažojo poezijos pavasario laureatė Janina Kurtinaitienė, viešnios iš Pajevonio – literatų klubo „Rasakila“ vadovė Rima Čiuprinskienė bei šio klubo narė Danguolė Protasevičienė, birbyne grojo Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos moksleivis Joris Juškauskas.
Poezijos skaitymai tądien buvo ne vienintelis meno žmonių renginys. Prieš tai bibliotekoje buvo pristatyta vilkaviškietės, ilgametės bibliotekos skaitytojos Birutės Duobienės darbų paroda „Gyvenimo spalvos“. Gausiai susirinkusiems bičiuliams ir gerbėjams autorė pasakojo apie savo kūrybinę „virtuvę“, įkvėpimo šaltinius, kurių vienas yra būtent knygos. Bene prieš šešerius metus Salomėjos Nėries eilėraščiams kurtos iliustracijos, vėliau papuošusios apskrities literatų rinkinį „Šimtamečio diemedžio žydėjimas“, tapo akstinu įvairesniems moters darbams, viešesniems pasirodymams.
Tamsokas Vilkaviškio bibliotekos koridorius šiuo metu „žydi“ B. Duobienės tapybos, grafikos darbais, karpinių paveikslais. Tai ir visai nauji, ir ankstesnių metų kūriniai, atspindintys autorės gyvenimo spalvas.
„Santakos“ inf.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.