Rusijos pasienyje tvyro įtampa

Eglė KVIESULAITIENĖ

Kybartų pasienyje atmosfera kaista kasdien, tačiau į politikų karą patekę pareigūnai tvarkos daryti net neketina.

Ketvirtadienį nuo ryto kaito redakcijos telefonai. Be perstojo skambino ir eilėje laukiantys žmonės, ir Kybartų gyventojai. Situacija dar paaštrėjo po to, kai vėl be eilės per sieną pradėti leisti neįgalieji. Pasipylus skundams teko paisyti nors ir ne kartą ketinto taisyti įstatymo, kad neįgalieji turi teisę vykti be eilės. Tiesa, visiškai laikytis įstatymo raidės – neįmanoma, nes sveikieji tuomet sienos išvis nebepervažiuotų. Pagal „neoficialią“ tvarką leidžiami trys automobiliai iš bendros eilės, o ketvirtasis – iš neįgaliųjų. Pasak vieno pareigūno, tokia sistema įvesta todėl, kad ir „bardake“ privalo būti šiokia tokia tvarka.

Sugriuvus „terminalo“ tvarkai, niekas eilės nebereguliavo, tad egzistavo vienintelė bendra neįgaliųjų ir „sveikųjų“ eilė, nutįsusi Kudirkos Naumiesčio gatve. Dabar ji suskilo į dvi. Ta, kurioje laukia invalidai, nusidriekė Kovo 8-osios gatve. Kai ši eilė pailgėja tiek, kad atsiremia į Lieponos pasienio užkardos vartus, netilpusieji laukia Rūtų gatvėje. Tačiau ši gatvelė tokia siaura, jog, išsirikiavus automobilių eilei, pravažiuoti neįmanoma. Be to, mašinos užstoja išvažiavimus iš kiemų ir minėtoje gatvėje gyvenantys kybartiečiai ryte negali išvažiuoti į darbą.

Konfliktų kyla ne tik dėl užstatytų įvažiavimų ir išvažiavimų.

– Jūs pagalvokite, koks malonumas, kai dieną naktį prie namo tvoros tęsiasi automobilių eilė. Mes dūstame ne tik nuo išmetamųjų dujų, kurias geriame pro atvirus langus net miegodami, – piktinosi Rūtų gatvės gyventojas. – Kieme tiesiog neįmanoma būti dėl šlapimo smarvės. Juk po keliolika valandų automobiliuose praleidžiantys vairuotojai „varo“ ant mūsų tvorų, vaismedžių, pievelių.

Neįgalių vairuotojų eilėje laukę vyrai ketvirtadienio rytą tvirtino, jog stovi apie penkias valandas ir tikisi Rusijos sieną pasiekti maždaug dar po tiek pat laiko. Tačiau „sveikųjų“ eilėje stovėjusi pensininkė Birutė Karsokaitė net nesiėmė prognozuoti, kada pasieks tikslą. Moteris į eilę stojo 3 val. nakties. Iki 10 val., kada bendravome, ji buvo pajudėjusi per 5 metrus. Nesunku paskaičiuoti, kad kelis šimtus metrų išsiraičiusios eilės pradžią ji pasieks tikrai negreitai.

– Eilė nejuda dėl to, kad krūvos vairuotojų lenda be eilės, – aiškino marijampolietė B. Karsokaitė ir rodė į aikštelėje arba tiesiog greta sustojusius automobilius, laukiančius palankios progos įlįsti. – Kur Kudirkos Naumiesčio gatvę kerta skersgatviai, ten ir tyko be eilės lendantieji. Čia jau tiesiog veikia sistema: vieni savo automobiliu užblokuoja pravažiavimą stovintiesiems eilėje, o jų draugai sulenda.

Moteris skundėsi ne kartą kreipusis ir į pareigūnus, ir į valdžią. Tačiau išgirsta vienintelį pasiūlymą – tiesiog nevažiuoti į Rusiją. Bet B. Karsokaitė tvirtina neturinti pasirinkimo. Tik 520 litų pensiją gaunanti moteris žiemą net nepajėgtų sumokėti mokesčių už butą, o ką jau kalbėti apie maistą ir kitus poreikius. Ji nežino kitos galimybės prisidurti prie pensijos ir tikrai ne iš malonumo eilėse praleidžia po keliolika ir net po keliasdešimt valandų. Nors važiuoja ne dažnai, iš kitų girdėjusi, jog buvę atvejų, kai eilėje tekdavę stovėti beveik tris paras.

Eilėse laukę žmonės tvirtino, kad problema sušvelnėtų, jei pasieniečiai ar muitininkai surašytų eilėje stovinčių automobilių numerius ir per sieną leistų tik pagal šį sąrašą. Taip tvarką bando įvesti Pagėgių rinktinės pareigūnai, kurių prižiūrimoje teritorijoje panaikinus vadinamąjį terminalą (beje, taip pat administruojamą privačios bendrovės, tik kažkodėl nesulaukusį tokio visuomenės ir politikų dėmesio) irgi iškilo panašios problemos. Tokios praktikos kelis kartus jau buvo imtasi ir pas mus. Tuomet mašinų kolona iškart pajudėdavo, laukimo valandos sutrumpėdavo, nes lendančių be eilės beveik nelikdavo. Tačiau šios praktikos pareigūnai dėl kažkokios priežasties atsisakė. Oficiali versija – nei pasieniečiams, nei muitininkams į darbo funkcijas neįeina „surašinėti eiles“. Muitinės vadovai tvirtina, kad jie dirba tik posto viduje ir daryti tvarkos „už tvoros“ negali. Pasieniečiai, dirbantys ne tik poste, bet ir kontroliuojantys visą pasienio ruožą, sako tvarką darą.

Lazdijų rinktinei, kuriai priklauso Kybartų pasienio užkarda, vadovaujantis Vidas Mačaitis yra įsitikinęs, kad ne pareigūnai, o seniūnija turėtų rūpintis eilės „surašymu“.

Tačiau kas kontroliuotų, kad automobiliai sieną pervažiuotų pagal seniūnijos darbuotojų surašytą eilę, taip ir lieka neaišku, nes nei muitininkai, nei pasieniečiai to daryti nesutinka.

Susidaro įspūdis, kad įsakymai „iš aukščiau“, neleidžiantys bent primityviomis priemonėmis įvesti minimalią tvarką, yra tiesiog politiniai žaidimai, kurių įkaitais tampa žmonės.

V. Mačaitis tvirtino matąs vienintelę išeitį problemoms spręsti – vadinamąjį terminalą. Pasieniečiai, kaip ir eilėse besikankinantys žmonės, o juo labiau – patys kybartiečiai, nekantraudami laukia, kada Susisiekimo ministerija įgyvendins savo planus: perims aikštelę ir už dyką teiks paslaugas. Tačiau akivaizdu, kad tai įvyks dar negreitai.

Paklaustas, ką patarti žmonėms, kurie nuolat kreipiasi į redakciją dėl pasienio problemų, rajono Savivaldybės meras Algirdas Bagušinskas patarė šiuos klausimus adresuoti Susisiekimo ministerijai, nes rajono valdžia jau išbandė visas įmanomas priemones.

Todėl skelbiame susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio tarnybinio telefono numerį: (8 5) 239 39 11.